Atnaujintas 2008 m. liepos 9 d.
Nr. 52
(1645)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Grąžinti Dievą Europai

Mindaugas BUIKA

Europos vyskupų konferencijų
tarybos (CCEE) generalinis
sekretorius monsinjoras
Aldas Džiordanas

Visuomenė nebėra krikščioniška

Nors jau darosi aišku, kad mes, europiečiai, tampame nekrikščioniška visuomene, tačiau ir tokioje situacijoje išlieka „didelė galimybė skelbti krikščionišką požiūrį", - konstatuoja po susitikimo publikuotame komunikate Europos nacionalinių katalikų vyskupų konferencijų generaliniai sekretoriai. Oficialų tarptautinį Katalikų Bažnyčios atstovų dokumentą - minėtą komunikatą - birželio 30 dieną pasirašė Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) generalinis sekretorius monsinjoras Aldas Džiordanas. Pripažinimą, kad Europos visuomenė „daugiau nebėra krikščioniška" bažnytiniame dokumente galima pastebėti ko gero pirmą kartą. Žinoma, kalbama ne apie statistinius duomenis, nes dauguma Europos gyventojų yra pakrikštyti, o apie realų tikėjimo išpažinimą ir jo praktikavimą kasdienybėje.

Šiuos dalykus aptarė į 36-ąją se­siją birželio pabaigoje susirinkę CCEE priklausančių episkopatų generaliniai sekretoriai. Europos vyskupų konferencijų tarybą suda­ro 33 nacionaliniai episkopatai (įskaitant Lietuvos), kurių pirmi­ninkai bei generaliniai sekretoriai kasmet susitinka panagrinėti aktu­alių žemyno bažnytinio gyvenimo klausimų. CCEE pirmininku yra Vengrijos primas Estergomo ir Bu­dapešto arkivyskupas kardinolas Peteris Erdas, vicepirmininkai -Zagrebo (Kroatija) arkivyskupas kardinolas Josipas Bozaničius ir Bordo (Prancūzija) arkivyskupas kardinolas Žanas Pjeras Rikaras. CCEE sekretoriato būstinė įsikū­rusi St. Galeno mieste Šveicarijo­je ir jai vadovauja minėtasis italas monsinjoras A. Džiordanas. Jis ne­seniai popiežiaus Benedikto XVI buvo paskirtas Šventojo Sosto nuo­latiniu stebėtoju Europos Tarybo­je ir savo naujas pareigas pradės eiti rugsėjo pradžioje.

O kol kas monsinjoras A. Džior­danas, kuris CCEE generaliniu sek­retoriumi dirba nuo 1995 metų, va­dovavo nacionalinių episkopatų ge­neralinių sekretorių susitikimui, vy­kusiam birželio 26-30 dienomis Ko-vadongos mieste Ispanijoje. Susiti­kimo šeimininku buvo Ispanijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Madrido augziliaras vyskupas Chuanas Antonijus Mar-tinesas Kaminas, SJ. Jame dalyva­vo beveik visų 33 episkopatų atsto­vai, nors sąraše neminimos - Por­tugalija, Austrija, Airija, Belgija, Olandija, Latvija ir Estija. Susitiki­mo tema buvo „Religijos padėtis Europoje: tarp sekuliarizacijos ir prasmės bei dvasingumo poreikio".

Išsami padėties analizė

Kaip nurodoma komunikate, svarstant šiuos fundamentalius klausimus, buvo analizuojamas re­liginis gyvenimas Ispanijoje ir kitose šalyse. Ypač atkreiptas dėmesys j evangelizaciją, pastoraciją bei re­liginį švietimą. Aptarti tokie speci­finiai dalykai, kaip bioetika, euta­nazijos legalizavimo ir žmogaus embriono kamieninių ląstelių tyri­mų klausimai, prieštaraujantys Baž­nyčios mokymui. Taip pat dalintasi patyrimu apie nuolatinio diakona-to tarnystę bei tartasi dėl dialogo su stiprėjančiu islamu Europoje. Ap­tarti svarbūs bažnytiniai įvykiai -praėjusi 3-ioji Europos ekumeninė asamblėja, netrukus prasidedantys pasaulinės jaunimo dienos renginiai Sidnėjuje (Australija), ką tik Romo­je paskelbti Šv. Pauliaus metai ir spalio mėnesį Vatikane vyksianti 12-oji Vyskupų Sinodo asamblėja.

Vyskupų konferencijų generali­niai sekretoriai savo išvadose pažymi, kad nepaisant sunkių sekuliarizacijos pasekmių (dėl kurių kartais kalbama apie Europoje įsivyravusią „pokrikš-čionišką epochą"), susidomėjimas re­ligine plotme išlieka ir netgi stiprėja. Daugelis jaunų žmonių ieško būdo įveikti juos nepatenkinantį materializ­mą ir iš naujo atrasti antgamtišką tik­rovę su jos tiesa, grožiu ir gėriu, nuro­doma Kovadongoje vykusio CCEE susitikimo komunikate. Šios dvasin­gumo paieškos atsiranda „augančio religinio pliuralizmo kontekste", ku­rį lemia migracija (o pokomunisti­nėje erdvėje dar ir sektų ekspansi­ja). Tai sukuria tikybų ir jų mokymo „varžybų" aplinką, kuri gali paska­tinti pastoracinį aktyvumą, bet kar­tu ir sukelti tarpusavio priešiškumą.

Episkopatų generaliniai sekre­toriai primena ir Vakarų Europos šalyse augantį islamo proveržį, nes dėl intensyvios imigracijos kai ku­riuose Europos didmiesčiuose mu­sulmonai sudaro net penktadalį vi­sų tikinčiųjų. Dėl su radikaliuoju is­lamu susijusių kontraversinių ap­raiškų (ypač dėl terorizmo) sekulia-rioji visuomenė ima abejoti ne tik musulmonų tikyba, bet ir pačia re­ligija. Laicistinės pakraipos šalinin­kai ima aiškinti, kad religingumas skaldo visuomenę, primenama isto­rinė praeitis (religiniai karai, kry­žiaus žygiai, inkvizicija ir pan.).

„Tokioje sudėtingoje situacijoje galima pastebėti krikščioniškojo ti­kėjimo naikinimo tendenciją, nes nebelieka nuorodos į objektyvų dė­mesį, kuris būtų tikėjimo patvirtin­tas, - teigiama CCEE dokumente. - Maža to, dabar tikėjimas ir mo­ralinės nuostatos konstruojamos privačiai pagal kiekvienos savas įžvalgas ir emocijas." Europos epis­kopatų generaliniai sekretoriai per­spėja, kad dėl tikėjimo tiesų (o kar­tu ir moralumo) susilpnėjimo ga­lima susilaukti politinių pasekmių, kadangi tokioje visuomenėje leng­viau atsiranda totalitarinės ideolo­gijos ir jų pagimdyti režimai. (Apie tai liudija ir praėjusio XX amžiaus istorinė patirtis.)

Bažnyčia turi išlikti savimi

Dėl šios tikėjimo „privatizaci­jos" menkėja pasitikėjimas bažny­tinėmis struktūromis, o ir pati Baž­nyčia dažnai priimama tik kaip viena iš civilinių institucijų, kuria do­mimasi tik dėl jos socialinio solida­rumo ar gamtosauginės veiklos. (Kaip tik šiuo pagrindu Bažnyčia yra įrašoma į sociologines apklau­sas, kai norima išsiaiškinti visuome­nės pasitikėjimą įvairiomis institu­cijomis. Tuomet Bažnyčia lyginama, pavyzdžiui, su bankais arba prieš­gaisrine apsauga.) „Tuo pat metu pastebima stiprėjanti agresyvaus humanistinio ateizmo įtaka, kuris, nors atstovauja mažumai, bet yra la­bai regimas per žiniasklaidą bei vie­šąjį visuomeninį gyvenimą", - reiš­kia susirūpinimą Europos vyskupų konferencijų generaliniai sekreto­riai. (Agresyvusis ateizmas užima panašią padėtį, kaip ir seksualinės mažumos, kurios taip pat turi savo tvirtas pozicijas laicistinėje žiniask-laidoje.) CCEE dokumente perspė­jama, kad tikėjimo nuostatų „ištirp-dymas" bei ateizmo šėlsmas nesu­keltų perdėtai konservatyvios „kie­to fundamentalizmo" reakcijos tam tikruose tikinčiųjų sluoksniuose, nes tai gali nulemti „naujų schiz­mų" formas.

Episkopatų generaliniai sekre­toriai primena komunistų valdymo epochą Rytų Europoje. Priverstinio valstybinio ateizmo persekiojimo sąlygomis vietiniai krikščionys su viltimi žvelgė į Vakarus, matydami ten religijos laisvę ir tikėdami, kad su šiuo išsivadavimu religinis gyve­nimas suklestės. „Tačiau jie greitai pastebėjo, kad tikrovė net ir Vaka­ruose yra visiškai kitokia". Komu­nizmo žlugimas jiems neatnešė tik­ro dvasinimo atsinaujinimo, o ti­kėjimo praktika tapo netgi dar menkesnė. Pagaliau Rytų Europos šalyse stiprias pozicijas išlaikė bu­vusi komunistinė nomenklatūra, kurios aplinkoje jaučiamas tam tik­ras revanšistinis priešiškumas Baž­nyčios atžvilgiu. Dėl to kai kuriose pokomunistinėse šalyse iki šiol vie­toj pilnavertiško pastoracijos vysty­mo Bažnyčia eikvoja jėgas konfis­kuoto turto grąžinimo klausimų sprendimui bei Bažnyčios ir valsty­bės santykių reguliavimui.

Nepaisant šių bei kitų problemų bei bendrojo tikėjimo susilpnėjimo sekuliarizuotoje visuomenėje, Eu­ropos krikščionys turi išnaudoti ga­limybę liudijimui, kad jų tikėjimas neša išskirtinį dvasinį praturtinimą visai žmonijai. „Atėjo laikas pagi­linti mūsų krikščioniškąjį tapatumą, mūsų priklausomybę Bažnyčiai, mūsų bendrystę ir atsakomybę žmo­gui, - pabrėžia Europos episkopa­tų atstovai. - Taip pat ir pati Bažnyčia turi išlikti savimi, įveikti vidi­nį polinkį į sekuliarizaciją ir ištiki­mai liudyti prisikėlusįjį Viešpatį. Tokioje nuolankioje ir laisvoje tarnystėje ji turi grąžinti Dievą Eu­ropai, priartindama europiečių susitikimą su Jėzumi Kristumi".

Pareiškime tvirtinama, kad Eu­ropoje yra pakankamai erdvės krikščioniškojo tapatumo išraiškai ir rimtam, dialogu grindžiamam ti­kėjimui pristatyti. Tą užtikrina tiek nacionaliniai, tiek Europos Sąjun­gos įstatymai, taip pat ekumeninis ir tarpreliginis dialogas. Dar galima priminti, kad spalio mėnesį Briuse­lyje CCEE organizuoja Europos krikščionių ir musulmonų konfe­renciją, o gruodžio mėnesį Italijoje įvyks Europos katalikų ir stačiati­kių forumas tema „Šeima - visos žmonijos turtas".

Stiprinti ganytojų bendrystę

Tik išsaugodama savąjį tapatumą Bažnyčia gali patenkinti šiuolaikinės visuomenės dvasingumo poreikį, praplėsti racionalumo horizontus už siaurai suvokto scientizmo ribų ir taip ugdyti pilnavertę kultūrą. „Yra pakankamai daug patirties tiek pa­rapijų lygyje, tiek senųjų bei naujų­jų dvasinių sąjūdžių vystymesi, kuri rodo, kad įmanoma krikščionišką gyvenimą vesti ir sekuliarizuotoje kultūroje", - tvirtina Europos šalių vyskupų konferencijų generaliniai sekretoriai. Pasak jų, netrukus pra­sidedantys pasaulinės jaunimo die­nos renginiai Sidnėjuje ir tuo pat metu vyksiantys jaunų žmonių su­sitikimai įvairiose Europos šalyse taps ženklais, parodančiais tokių galimybių tikrumą.

Paskutinėje pareiškimo dalyje dėkodami monsinjorui A. Džiorda-nui už ištikimą tarnystę vadovaujant CCEE sekretoriatui ir sveikindami jį su nauju paskyrimu į atsakingą postą Europos Taryboje, episkopa­tų generaliniai sekretoriai apžvelgia ir dramatiškus pasikeitimus Eu­ropoje bei pasaulyje. (Monsinjoras A. Džiordanas CCEE generaliniu sekretoriumi buvo paskirtas 1995-aisiais (trejų metų kadencijai) ir 1998 bei 2003 metais buvo perrink­tas dar dviem penkerių metų ka­dencijoms. Jis išgarsėjo sumania or­ganizacine veikla bei pasisakymais europinėse institucijose.)

„Pasaulis tampa vis mažesnis ir labiau globalus. Dabar Europos pro­blemos yra tos pačios, kaip ir visos planetos", -pažymima CCEE susiti­kimo komunikate. Jame primenama apie naujųjų Azijos „supervalstybių" - Kinijos ir Indijos - iškilimą, klima­to kaitą, energijos brangimą, badą, te­rorizmą, migraciją. Vystantis mokslui, technologijoms ir komunikacijoms vi­si procesai dar labiau spartėja. Visa tai atsiliepia kultūrai, nes susiduria­ma su anksčiau „neįsivaizduojamomis etinėmis problemomis, liečiančiomis gyvybę bei pačią žmogiškojo asmens esmę", pripažįsta episkopatų genera­liniai sekretoriai.

Atsiliepiant į šias problemas rei­kia gilinti ryšius ir bendrystę tarp Eu­ropos vyskupų konferencijų, pačių vyskupų ir krikščioniškų bendruo­menių. Toks yra ir Europos vyskupų konferencijų tarybos, kurios pagrin­diniai veikėjai yra nacionalinių epis­kopatų pirmininkai, tarnystės tikslas. Bažnyčia turi prisidėti prie Europos stabilumo ir taikos įtvirtinimo bei vienijimosi. „Europai iš naujo reikia atrasti savąjį kelią", - pastebi CCEE susitikimo dalyviai.

Kad ji iš šio kelio yra išklydusi ir kad „europinės institucijos yra pernelyg nutolusios nuo realaus žmonių gyvenimo", patvirtino ai­rių atmesta Lisabonos sutartis per neseniai pravestą referendumą. Gerai veikiantis vyskupų konferen­cijų ekspertų tinklas galėtų pagel­bėti nacionalinėms vyriausybėms ir europinėms institucijoms padėti spręsti etiškai jautrius eutanazijos, paliatyvinės slaugos, embrionų ka­mieninių ląstelių tyrimo bei abor­tų klausimus.

Kovadongos šventovė, kurioje vyko CCEE susitikimas, priklauso Oviedo arkivyskupijai, kuri šiemet celebruoja Šventojo Kryžiaus metus. Ta proga susitikimo dalyviai buvo priimti Oviedo arkivyskupo Karlo-so Ozoro Sieros, kuris papasakojo apie jubiliejinių metų šventimą ir sie­lovadinę padėtį diecezijoje. Kaip tei­giama susitikimo komunikate, epis­kopatų atstovai aplankė Oviedo ar­kivyskupijos žymiąsias šventoves, jo­se celebravo šv. Mišias, bendravo su piligrimais. Kitas Europos vyskupų konferencijų generalinių sekretorių susitikimas įvyks Ukrainoje 2009 metų liepos mėnesį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija