Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Kultūra
Laikas
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

M. K. Čiurlionio dvasinio augimo keliais

Dr. Egidijus MAŽINTAS

Studijų savaitės „Vasara su M. K. Čiurlioniu“ atidarymas Juozo Valiušaičio nuotraukos

Muzikinės kultūros sąvoka daugiareikšmė. Tačiau atsiranda bendra technokratinė idėja ieškoti kokios nors formulės, kuri galėtų tai apibūdinti. Tačiau jei muzikinė nacionalinė kultūra – ne tik intelektualinių, visuomeninių, gamybinių, bet ir dvasinių laimėjimų visuma, tai kokia formule galima apibūdinti vidinę žmogaus-menininko būseną, kurią atspindi individuali energetiškai motyvuota-dvasinė kūrybinė ugnelė arba įkvėpimo impulsas? Dabar gyvename  periode, kai iš kiekvieno reikalaujama mąstyti pragmatiškai, analitiškai, vykdyti vadybinius projektus, reikalaujančius valios, didesnės energijos, atkaklesnio komercinio angažuotumo, reiklumo, agresyvumo konkurencingoje aplinkoje. Todėl natūralu, kad tokiose peripetijose kultūrinės veiklos vadybininkai susiduria su valdišku abejingumu, neteisėtumu, negarbingumu, bailumu, sąmoningu melu, karjerizmu, pasitikėjimo stoka, apgaule. Kultūra tokių keistų trečio tūkstantmečio santykių kontekste patiria skaudų pažeminimą. Šie pasikumščiavimai deformuoja moralę, atitolina kultūrinio paveldo svarbą ateinančioms kartoms. Gyvybiškai svarbu, kad keičiantis laikams lietuvių tauta suvoktų istorinį muzkinės kultūros tęstinumą.

Tikslas – fiksuoti dabartį

Kraštotyrininkės Teresės Mikeliūnaitės 80-osioms gimimo  ir Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos 50-osioms metinėms

Audronė BEREZAUSKIENĖ,

 L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Bet Anykščių vis tiek nekeisčiau į nieką. Dabar jie man – namai. Čia viskas sava: ir žmonės, ir nepabaigiami darbai, ir pasikartojančios bėdos, ir tas pats vaizdas pro mano kambario langą.   Pripratau, įaugau į šitą žemę ir, jeigu reikėtų save išplėšti iš anykštietiškos dirvos – jausčiausi be galo nelaiminga.

(Teresė MIKELIŪNAITĖ)

Šveicarijos kamerinio orkestro „Camerata Bern“ koncertas

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Šveicarijos smuikininkė virtuozė Karolina Widman Kauno karininkų ramovėje sugrojo L. van Bethoveno „Kreicerio sonatą“

Į Lietuvą retokai atvyksta Šveicarijos muzikiniai kolektyvai bei solistai. Pažaislio muzikos festivalio programon šiais metais Šveicarijos muzikinio pasaulio atstovai pateko į baigiamąjį koncertų ciklą. Rugpjūčio mėnesio viduryje Kauno karininkų ramovėje koncertavo Šveicarijos  Berno miesto kamerinis orkestras ir smuikininkė Karolina Widman. Programoje žiūrovai išgirdo šiuolaikinių kompozitorių B. Bartoko (1881-1945) kūrinį „Divertismentas“ bei Fabiano Miulerio „Labirintas“ ir klasiko Liudvigo van Bethoveno (1770-1827) garsųjį kūrinį „Kreicerio sonata“ smuikui ir styginių orkestrui.