Atnaujintas 2008 rugsėjo 3 d.
Nr. 66
(1659)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Keista rinkimų kova

Vytautas LANDSBERGIS

„Lietuvos žiniose“ pasirodė vyriausiojo redaktoriaus Valdo Vasiliausko straipsnis „Melas be senaties termino“, kupinas pagrįsto susirūpinimo dėl ankstesnio šališko, o dabar neefektyvaus VSD pulkininko Vytauto Pociūno žūties Breste tyrimo. Dėl to savo susirūpinimą pareiškė ir Respublikos Prezidentas, apie tai kalbėta ir Daukanto aikštėje ir Sąjūdžio mitinge Kalnų parke antrųjų šios žūties, numanomo nusikaltimo, metinių išvakarėse. Gaila, kad laikraštis čia pat pereina į rinkiminį kontekstą, telkdamas dėmesį į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų neva ypatingą nuodėmę žūties istorijoje. Atkreiptas dėmesys ir į mano asmenį.


Prisiminkime Stalino-Hitlerio suokalbį

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos kreipimasis

1939 m. rugpjūčio 23-iąją Maskvoje Ribentropas ir Molotovas pasirašė nepuolimo sutartį ir slaptą  protokolą, kuriuo Lietuva su Vilniaus sritimi atiteko Vokietijos interesų sferai. 1939 m. rugsėjo 1-ąją Vokietija iš Vakarų, o SSSR 1939 m. rugsėjo 17-ąją  iš Rytų puolė Lenkiją  ir ją nugalėjusi 1939 m. rugsėjo 28-ąją pasirašė jos teritorijos tarpusavio dalybos sutartį. Pažymėtina, kad tą pačią dieną Ribentropas ir Molotovas pasirašė slaptą papildomą protokolą, pagal kurį „Lietuva, išskyrus pietinę Suvalkiją, perduodama į Sovietų sąjungos interesų sferą mainais už Liublino ir Varšuvos vaivadijų dalį“.


Ugdyti  pilietį – asmenybę,  atsakingą  už  tėvynės ateitį

Edmundas Simanaitis

XX amžiaus totalitarinių  režimų ryškiausias politikos bruožas buvo  agresija. Jos   padariniai – genocido akcijos, žiauriausi  XX amžiuje įvykdyti karo  nusikaltimai. Lietuva, kaip ir kitos sovietų ir nacių okupuotos šalys, visa tai patyrė.   Esame palengva sveikstanti posovietinė visuomenė. Paveldėtas iš sovietmečio palikimas, būdingas visoms tautoms, ištrūkusiems iš sovietų narvo. Kovo 11-osios Aktas nubrėžė tarptautinės teisės požiūriu menamą liniją, skiriančią okupuotos ir aneksuotos valstybės politinį statusą nuo  demokratinės valstybės statuso, atkuriančio  agresorių paneigtą valstybingumą. Tik  galėdama laisvai apsispręsti tauta gali būti saugi ir puoselėti savo kultūrą, vystyti ekonomiką,  ugdyti sąmoningą šalies pilietį, jaučiantį atsakomybę už save, artimuosius ir valstybę.  


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija