Atnaujintas 2008 rugsėjo 3 d.
Nr. 66
(1659)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Prisiminkime Stalino-Hitlerio suokalbį

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos kreipimasis

1939 m. rugpjūčio 23-iąją Maskvoje Ribentropas ir Molotovas pasirašė nepuolimo sutartį ir slaptą  protokolą, kuriuo Lietuva su Vilniaus sritimi atiteko Vokietijos interesų sferai. 1939 m. rugsėjo 1-ąją Vokietija iš Vakarų, o SSSR 1939 m. rugsėjo 17-ąją  iš Rytų puolė Lenkiją  ir ją nugalėjusi 1939 m. rugsėjo 28-ąją pasirašė jos teritorijos tarpusavio dalybos sutartį. Pažymėtina, kad tą pačią dieną Ribentropas ir Molotovas pasirašė slaptą papildomą protokolą, pagal kurį „Lietuva, išskyrus pietinę Suvalkiją, perduodama į Sovietų sąjungos interesų sferą mainais už Liublino ir Varšuvos vaivadijų dalį“.

1939 metų spalio pradžioje sovietai su vokiečiais pradėjo derybas, kad SSSR atiduosianti Vilnių Lietuvai, kuri už tai turėsianti perleisti Vokietijai pietinę Suvalkiją.

1939 11 28 SSSR užpuolė Suomiją ir atplėšusi teritorijos dalį 1940 03 12 pasirašė priverstinę taikos sutartį. 1940 06 15 SSSR užpuola Lietuvą ir birželyje pavergia Pabaltijį. 1940 06 27 Kremliaus spaudžiama ir Berlyno patariama Rumunija sovietams perleidžia Besarabiją ir šiaurės Bukoviną.

1940 metų rugpjūčio pradžioje Berlynas sužino, kad Maskva nori teritorinės kompensacijos ir sutinkanti už Lietuvos teritorijos ruožą per dvejus metus sumokėti Vokietijai 3860 tūkst. dolerių, 1941 m. sausio 10 d. Šelenbergas ir Molotovas pasirašė trečią slaptą protokolą, pagal kurį Vokietija pardavė Sovietų sąjungai Suvalkiją už 7500 tūkst. dolerių.

Sovietiniai ideologai ir kompartijos veikėjai aiškino, kad komunistai Lietuvai grąžino Vilnių, bet nenori prisiminti, kad fašistai irgi tą patį rengėsi daryti. Tačiau abu tironai už Vilnių reikalavo Suvalkijos. Pagaliau „pardavė-pirko“, – sovietai Lietuvą iškeitė į  grobį Lenkijoje. Budeliai, užkariaudami Europos valstybes ir tenkindami savo siekius, net prekiavo ir mainė valstybėmis bei teritorijomis.

NKVD ir Gestapas dėjo grandines tautoms – krematoriumai dirbo be pertraukos, duobėse priešmirtinėse agonijose alsavo aukos, tardymų ir mirtininkų kamerose vyko egzekucijos, stepėse, ledjūriuose, šachtose, įmonėse, kirtavietėse nuo nepakenčiamų darbų žmonės buvo pasmerkiami mirčiai.

Rugpjūčio 23-oji – tai juodžiausias lietuvių tautos istorijos puslapis. Dėl pasaulinių nusikaltėlių suokalbio išnaikinta trečdalis tautos, padaryta žalos maždaug už  834 milijardų JAV dolerių.

1941 m. birželio 22-ąją Berlynas davė komandą  „Drang nach Osten“ .  Žūtbūtinėje kovoje susidūrė fašizmas su komunizmu. Karo frontuose ir vykdant genocidą buvo išžudyta apie 100 milijonų žmonių. Žalos dydis – astronominis. Fašizmas buvo teisiamas Niurnbergo procese ir sulaukė griežto įvertinimo. Tačiau komunizmas, padaręs pasauliui dešimteriopai daugiau žalos, liko teisiškai neįvertintas.

Prisimindami komunizmo ir fašizmo – Stalino ir Hitlerio 1939 m. rugpjūčio 23-osios sąmokslą, turime vertinti jo ištakas ir pasekmes. Nusilenkdami aukoms, privalome kovoti, kad tai daugiau nepasikartotų, kad komunizmas būtų teisiamas aukščiausiuose pasaulio teismuose kaip nusikalstama ideologija. 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija