Atnaujintas 2008 rugsėjo 12 d.
Nr. 69
(1662)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Klaidų pasekmės

Už Lietuvą, tėvynę mūsų, už didvyrių žemę, už tą, kuri iš praeities vis dar stiprybės semias, mes atidavėme jaunystę, gyvenimą ir gyvybę. Dešimtys tūkstančių su ginklu rankose kovėsi su okupantais, šimtai tūkstančių kankinosi Sibire, trys milijonai juos rėmė duona, pastoge ir visa širdimi.

Šiandien, kai oficialiai Lietuva yra nepriklausoma, lietuviui savo Tėvynėje neįmanoma gyventi! Nelegalai ir imigrantai gauna 3-4 didesnę paramą iš valstybės, nei savi ubagėliai. Uždaromos lietuviškos mokyklos, bet kuriamas lenkų universitetas. Persekiojamas lietuviškas jaunimas už eitynes Kovo 11-ąją, tačiau visai nereaguota į Armijos krajovos karinį paradą Valstybės dieną, kuriuo buvo paminėti ir pagerbti Vilniaus krašto užgrobėjai, kartu su vokiečiais žudę lietuvius! Keliamos bylos tautą ginančioms organizacijoms, tačiau geraširdiškai leidžiama „persikrikštyti“ prieš valstybę perversmą vykdžiusiems jedinstveninkams į rusų ar lenkų rinkimų akcijas ir teisėtai dalyvauti valstybės valdyme! Kai tuo tarpu visų okupacijų (lenkų, vokiečių, rusų) užsilikę Lietuvoje atstovai turėtų būti išeliminuoti iš politinio gyvenimo, kaip ir jų kolaborantai.


Nebūkime abejingi!

Artėja lietuvių tautai svarbus ir atsakingas momentas – Seimo rinkimai. Nuo to, kokį Seimą išsirinksime, priklausys mūsų tėvynės, tautos ateitis, jos dvasinė ir materialinė gerovė. Šiais laikais žmonės nepajėgia atskirti gėrio nuo blogio, todėl dalis žmonių visai nesusimąstys, ką rinkti. Kiti net nežada eiti balsuoti, sakydami, kad nėra už ką, kad Lietuvoje vis tiek niekas nepasikeis. O pasikeisti tikrai galėtų, jei mes būtume sąmoningesni ir tautiškai susipratę.


Apie spaudą ir rinkimus

Vyresnio amžiaus žmonės prisimena sovietinius laikus, kai mokyklose mokiniai buvo verčiami užsiprenumeruoti sovietinę spaudą: pradinukai – „Lietuvos pionierių“, o vyresniųjų klasių – „Komjaunimo tiesą“. Tai buvo paties Lenino porevoliucinis nurodymas, kurį be kompromisų vykdė sovietų valdžia. Kiekvienas klasės vadovas žinojo, kad valdžios nepaklausymas galėjo turėti skaudžių pasekmių: galima buvo apkaltinti buržuazinėmis pažiūromis, apšaukti liaudies priešu ir panašiai, o tai jau grėsė atleidimu iš darbo ir artimiausio trėmimo metu būti pavežėtam gyvuliniu vagonu pas baltąsias meškas. Pokaris – sunkus metas visiems: kaimiečiai suvaryti į kolchozus, iš pradžių už metų darbą negaudavo nieko, o vėliau – maišelį nešvarių grūdų, kas likdavo nuo prievolės valstybei. Valstybės tarnautojai (dabar vadinami biudžetininkai) atlyginimą gaudavo tokį, kad nemirtų badu. Ir vienų, ir kitų piniginėse stambesnis banknotas buvo retas svečias. Sovietinė spauda begėdiškai melavo, šmeiždama nepriklausomą Lietuvą, jos patriotus, sąžiningus, padorius tarnautojus, nes okupanto siekis buvo apvogti ir nutautinti. Visi laikraščiai buvo valdžios ruporai, išsijuosę gyrė komunistinę valdžią, o gyventojai, suprasdami apgavystę ir melą, neskaitė purvinos spaudos ir nenorėjo, kad jų vaikai būtų apgaudinėjami ir mulkinami. Mokytojai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Būdavo atvejų, kad jie iš savo ubagiškos algos užprenumeruodavo auklėtiniams laikraščius.


Rinkimės atidžiai

Būti atsakingais ypač svarbu dabar, kai artėja rinkimai į Seimą. Turbūt nenorėtume, kad jis būtų panašus į 1940 metų! Tikriausiai nenorėtume pakliūti į rusiškos „meškos“ glėbį. Ar gali taip atsitikti? Prisiminkime: 1939 metai Suomija, Lenkija, vėliau Vengrija, 1968-ieji – Čekoslovakija, Afganistanas. Šimtmečiais niokojama Čečėnija ir 2008-ųjų Gruzija. Tai vis karai, sukelti rusiškojo imperializmo. O kiek slaptų karų ir diversijų visame pasaulyje! Todėl kyla klausimas: kuri šalis dabar bus užpulta? Gal Ukraina? Gal Baltijos šalys? Lietuva juk turi nelabai patikimą kaimyną rytuose – Baltarusiją, o vakaruose – Karaliaučiaus sritį (Kaliningradą). Paskutinieji Rusijos valdžios atstovų pareiškimai tikrai nėra taikūs, todėl labai svarbu, kad naujasis Seimas būtų patikimas. Labai svarbu, kad kandidatai į Seimą būtų sąžiningi ir išsilaisvinę. Be to, svarbu žinoti, kuo jie buvo praeityje, ką veikia dabar. Negalima aklai pasitikėti „naujaisiais“ turtuoliais, „gelbėtojais“, „artistais“. Taip pat reikia atidžiai žiūrėti ir į jų asmeninį gyvenimą. Nesvarbu, kad jį pasiūlė kokia nors partija.


Demagogijos viršūnė

Rugpjūčio 9 dieną „Kauno dienoje“ buvo išspausdintas socialdemokrato Gintauto Labanausko užsakomasis straipsnis „Kokios Lietuvos mes norime?“, kuriame kaip savo išdėstytos ne socialdemokratų, o krikščionių demokratų partijos nuostatos.

Norėti nedraudžiama, tačiau įdomu, ką daro socialdemokratai, kad norai taptų realybe? Atrodo, lyg ir nieko nedaro, bet iš tikrųjų prieštarauja katalikiškų mokyklų steigimui, o jų vadovaujamas Spaudos rėmimo fondas nė vieno lito neskiria katalikiškai spaudai, bet pritaria kazino tinklo plėtimui. O štai Seimo narė socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė atkakliai gina lesbiečių ir homoseksualų įžūlius reikalavimus, vienišas merginas su keliais vaikais, kurių kiekvieno tėvas vis kitas, reikalauja vadinti šeima ir pasisako už abortus.


Valstybė liko be Valstybės švenčių

Straipsnyje „Lietuvos priešų puolimas prieš Trispalvę“ (G. Adomaitis, mons. A. Svarinskas, „Lietuvos aidas“, 2005 04 13, Nr. 84) komentuodami naująjį Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą atkreipėme dėmesį į naujojo įstatymo 5 str. 2 p., kuriame pasakyta: „Valstybės švenčių dienomis… vėliava keliama prie (…) įstaigų (…), įmonių, organizacijų (…), gyvenamųjų namų“.


Kai nori būti aukščiau už Dievą

Šv. Jono Bosko (saleziečių) bažnyčioje po pamaldų klebonas kun. Jacek Paszenda, SDB, skaitydamas skelbimus paminėjo, kad bažnyčia elektros tinklams skolinga 40 000 litų už šildymą. Jau pastatyta nauja katilinė, kuri apšildys bažnyčią žymiai pigiau, tačiau elektros tinklų vadovai siunčia vieną komisiją po kitos, kad nebūtų pereita prie pigesnio šildymo. Klebonas kreipėsi į Lietuvos vyriausybės atstovą, prašydamas leisti naudotis pigesniu šildymo būdu. Bet Vyriausybės atstovas pareiškė, kad Vyriausybė šiuo klausimu negali padėti!.. Gal elektros tinklų vadovai yra aukščiau už Vyriausybę? Gal. Bet jie nėra aukščiau už Dievą, dėl to kunigas paprašė tikinčiųjų pasimelsti, kad  būtų gautas reikalingas leidimas.


Naujųjų mokslo metų sutikimas

Rugpjūčio 31 dieną šv. Mišias Aukštadvario parapijos (Trakų raj.)  Jėzaus Atsimainymo bažnyčioje aukojo šios parapijos klebonas monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius. Į pamaldas susirinko pilnutėlė bažnyčia tikinčiųjų – pagyvenusių, o ypač daug jaunimo. Šios šv. Mišios buvo skirtos jaunimui, moksleiviams paprašyti Dievą, kad palaimintų jų mokslo kelią. Mons. V. K. Sudavičius pasakė labai gražų, įsimenantį pamokslą, palinkėjo moksleivijai pamaldumo, patriotizmo, doros, darbštumo, Dievo palaimos. Vyresniųjų klasių mokiniai skaitė ištraukas iš Šventojo Rašto, nešė atnašas: knygas, sąsiuvinius, pieštukus, duonos kepaliuką, vaisius, vynuoges, vandenį ir penkis mažus ąžuoliukus, kuriuos vėliau kunigui palaiminus atidavė penkioms pradinėms mokykloms, priklausančioms Aukštadvario vidurinei mokyklai,  kad rugsėjo pirmąją pasodintų prie savo mokyklos. Paskui kalbėjo mokytojos, mokiniai, seniūnė Jadvyga Dzencevičienė. Labai gerai, kad seniūnė atėjo į pamaldas ir parodė pavyzdį, kaip moksleiviai turi elgtis, mokytis, mylėti Dievą ir  Lietuvą. Tądien buvo labai daug priėmusių šv. Komuniją.


Prisiminus džiugią šventę

Liepos 20 dieną Alantoje vyko Šv. Jokūbo atlaidai. Į juos kasmet atvyksta iš Alantos kilęs kunigas Pranas Sabaliauskas. Šiemet jis minėjo savo kunigystės 60-metį. Su savo dviem bičiuliais kunigais jis aukojo šv. Mišias. Žmonių susirinko pilna bažnyčia. Šiais laikais kunigai sakyti pamokslo nelipa į sakyklą, kalba čia pat vietoje, prie altoriaus. Kun. P. Sabaliauskas, nežiūrint senyvo amžiaus, baltas tarsi angelas užskrido į sakyklą. Visa bažnyčia nuščiuvo. Atrodė, kad jis pakėlė visus dalyvavusius šv. Mišiose į dvasines aukštybes. Tokio pamokslo paklausius vėl norisi gyventi, tikėti. Šiomis sąstingio dienomis tokie kunigai yra atgaiva sielai. Po šv. Mišių kun. P. Sabaliauską sveikino tikintieji, apdovanojo gėlėmis, sugiedojo „Ilgiausių metų“. Taigi dar kartą dėkojame Jam ir džiaugiamės, kad jis yra tarp mūsų. Duok Dieve jam sveikatos ir Marijos globos.


Semkimės tiesos iš „XXI amžiaus“

Rugpjūčio 29 dieną Tėvynės sąjungos Panevėžio miesto ir Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio skyriai susirinko į  visuotinį jungiamąjį susirinkimą. Steigiamajame susirinkime dalyvius pasveikino vyskupas J. Kauneckas, palinkėjo konservatoriams persiimti krikščioniška dvasia, visada kovoti Jėzaus pavyzdžiu už varginguosius ir silpnuosius. Vyskupo nuomone, nė viena šiuo metu esanti valdžioje partija negina vargstančiųjų interesų.


Nustebino klebono darbštumas

Esame uolūs „XXI amžiaus“ prenumeratoriai ir skaitytojai. Tai nuostabus mums, katalikams, skirtas laikraštis, kuriame randame daug gražaus pasiskaitymo ir vertingų minčių. Mūsų nuomone, kiekvienas katalikas turėtų užsiprenumeruoti ir skaityti šį krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštį ir tuo prisidėti prie jo leidybos. Labai vertiname ir skaitome „XXI amžių“, dėl to išdrįsome ir patys parašyti.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija