Atnaujintas 2008 rugsėjo 12 d.
Nr. 69
(1662)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Marijos asmuo – Dievo gailestingumo dovana žmonijai ir Lietuvai 

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejui

Kun. Robertas Grigas

Šiluvos vietovė, jos įtaka daugelio lietuvių kartų dvasiniam gyvenimui, ją išgarsinusio slėpiningo įvykio 400 metų minėjimas savaime kreipia mūsų dėmesį į Marijos, Jėzaus Kristaus Motinos, asmenį. Praėjusį liepos mėnesį, kai JAV Valstybės sekretorė Kondoliza Rais lankėsi Prahoje veikiančioje „Laisvės radijo“ stotyje, vienas žurnalistas, klausydamasis žymiosios politikės kalbos, pamaldžiai sušnibždėjo: „štai prieš mus galingiausia pasaulio moteris...“  Be abejo, Jungtinės Amerikos Valstijos yra  pagrindinis Lietuvos sąjungininkas, o ponia Rais – viena rimčiausių nūdienos politikų. Tačiau krikščionys turbūt šyptelėtų iš šio perdėto žavėjimosi.  Mes žinome Moterį, reikšmingesnę už visas istorijos valdoves. Tiktai Marijos reikšmė, įtaka, veikimo būdas, be abejo, labai skiriasi nuo daugelio moterų, įrašytų istorijos metraščiuose. Tasai Marijos kitoniškumas toks kontrastingas, kad atrodo specialiai Dievo sukurtas kaip pamoka mums, Jos Sūnaus sekėjams. Šiandien, kai pasaulyje ir mūsų tėvynėje vyksta įnirtinga kova dėl visuomenės vertybinių krypčių, dėl paties žmogaus sampratos, būties prasmės, šeimos ir gyvybės vertės, Marijos gyvenimo bruožai galėtų pasitarnauti kaip ryškios gairės ieškančiųjų kelionėje į tiesą.

Įsižiūrėkime į Moters, kurią Dievas pasirinko savo buveine, Sandoros skrynia, savo keliu į žmonijos istorijos laiką, gyvenimo ir širdies bruožus. Atpažinkime tą Viešpačiui patikusį iš blogio išvaduotos žmogaus prigimties pirmavaizdį, kad Marijos užtariami ir remiami, savyje bei aplink save kurtume Tyros Širdies Karalystę. Marijos kelias į Dievą, Jos atsiliepimas į Dievo kvietimą yra iš tikrųjų kiekvieno krikščionio kelias.

Kuo žymios, už ką dažnai keliamos ant pjedestalų pasaulio garbinamosios moterys? Daugeliu atvejų tai susiję su privilegija gimti turtingoje, galingoje šeimoje, savo laiko kultūros, politikos, mokslo centruose, kur kunkuliuoja įvykiai ir „daroma istorija“. Marijos atveju – tarsi Dievas žaistų mums įprastais reikšmių ir verčių dėsniais – viskas atvirkščiai. Kas yra Nazareto kaimas to meto pasaulio, imperijų geopolitikos akimis? Kas yra Nazareto Mergelė – skalbėja, šeimos maisto gamintoja, drabužių lopytoja, dailidės sužadėtinė – greta Cezario ir Kleopatros, Erodiados, Romos ir graikų elito žvaigždžių bei kurtizanių? Kas – Marijos šeima, Jos neturtas, Jos kasdienės vargo buities rūpesčiai  – masinių gyventojų surašymų, civilizacijų ir dinastijų grumtynių fone? Jeigu prisimenate pernai pasirodžiusį neblogą kino filmą „Kristaus gimimo istorija“ – jo kūrėjams pavyko užčiuopti Evangelijos mintį, kai  jie į Marijos lūpas įdėjo žodžius: „Kodėl Dievas pasirinko mane? Juk aš esu niekas...“  Bet – ar ne keista – atrodo, kad tokia Marijos savivoka, tai, ką ji veikia ir turbūt kaip, kokia dvasia veikia, nusipelno išskirtinio Dangaus dėmesio, turi galią pritraukti Esančiojo žvilgsnį labiau, negu mūsų statomos akmens, filosofijų ir ideologijų piramidės... Būkime tikri – ir mūsų siekis apmąstyti Marijos paslaptį, atsikratyti mums primetinėjamų tariamų vertybių ir įgyvendinti kaip duona paprastas gyvenimo vertybes – neliks Dievo nepastebėtas. Tikrai neliks be gėrio vaisių asmeniniam ir tautos likimui.

Mūsų tikėjimas išpažįsta, kad Švč. Mergelės tobula asmenybė buvo mums ypatingu Dievo gailestingumo įsikišimu padovanota – tai yra dėl būsimųjų Kristaus kančios nuopelnų Ji buvo apsaugota nuo gimtosios kaltės ir bet kokios kaltės šešėlio, nuo to tragiško žmogiškąją prigimtį įtakojančio sužeidimo. Tačiau priimti Dievo skirtąją misiją, dalyvauti Sūnaus aukoje, reikėjo Jos nuolatinio „Fiat“ (Tebūnie) – Jos laisvos valios pasirinkimo, apsisprendimo už Dievą, už meilę. Taip, kaip reikia ir mums, kai stengiamės „padaryti vietos“ Dievui savo būtyje; kai Malonės padedami siekiame sumažinti savo sielose, savo kasdienybės audinyje moralinio chaoso plotus ir išplėsti sąžinės darnos viešpatystę. Todėl Marija gali suprasti mūsų vidines kovas ir būti mūsų Mokytoja.

Tad kaip Jinai kovojo? Ką Jinai iš tiesų darė, kas Dievo akimis buvo taip vertinga, kad nusipelnė pranašystės, Jos pačios pasakytos, išsipildymo tūkstančiuose Malonės vietų ir čia, Šiluvoje: Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra Jo vardas! (Luko 1, 48-49).

Panašu, kaip galime spręsti iš Evangelijos liudijimų, kad Marija darė visa tai, ką, vyraujančios saulėlydžio kultūros demoralizuojami, save pačius apiplėšdami ir pasmerkdami varganai dirbtinei lėlių egzistencijai, nūnai griežtai atmeta daugelis mūsų merginų ir jaunuolių, moterų ir vyrų.

Tai yra: Ji buvo skaisti (Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro? – Luko 1, 34). Ji rinkosi ne viešpatavimo, konkuravimo, o kuklaus, mylinčio tarnavimo kelią (lanko ir padeda giminaitei Elzbietai; paklūsta sužadėtinio Juozapo sprendimams, vyksta į Betliejų, bėga į Egipto tremtį, prašo Sūnų atsižvelgti į Kanos sutuoktinių vargą). Ji meilingai išnešioja, skurde gimdo, saugo nuo pavojų ir rūpestingai augina Kūdikį. Pagaliau lydi Jį Jo misijoje, eina su Juo Golgotos keliu, ryžtingai dalijasi Jo kančia stovėdama po kryžiumi. Sulaukia Jo Prisikėlimo ir dalyvauja Bažnyčios gimime, Šventosios Dvasios Sekminėse.

Štai Jums, Lietuvos vyrai ir moterys, Jūsų kelio į laimę orientyrai. Patikimesnių niekas nėra išradęs, ir jų patikimumą nuolat patvirtina gyvenimo praktika. Kiekvienas nukrypimas nuo jų veda į beprasmį savęs naikinimą, mirtį ir tuštumą. Kiekvienas artėjimas į juos praturtina gyvenimo pilnatve. Per tuos tarytum buitinius, o iš tikrųjų – pasaulio sandaros dvasinius pagrindus siekiančius dalykus Marija iškyla kaip mums visiems artimas asmuo ir simbolis – kaip Dievo kuklumu, paprastumu ir ramybe laiminti antigalia, antiteroras, antibiurokratija, antiginklai. Juk dar neužmiršome, tikiuosi, 1991-ųjų sausio 13-osios savaičių, kai pašaipūnų, besityčiojančių iš Marijos Žemės,  kažkaip nebuvo girdėti, o tauta, visai nebesigėdindama savo kaimiško pamaldumo, ištiesė per visus Seimo rūmus tą violetinėmis raidėmis užrašytą šūkį-meldimą: Jėzau, Marija, myliu Jus, gelbėkit sielas?..

Brangūs Lietuvos maldininkai ir Šiluvos svečiai, prieš mus – galingiausia pasaulio Moteris – Mergelė, Jėzaus Motina. Sekime Ja. Mokykimės iš Jos. 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija