|
Neužmirštamieji didvyriai
Benjaminas ŽULYS
Lietuvos didžiavyrių Stepo Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbis niekad neišblės iš tautos atminties. Neseniai Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2) atidaryta paroda Lituanica. Valios ir meilės skrydis, kurioje eksponuojama daug įdomių nuotraukų iš lakūnų gyvenimo, aplinkos, jų veiklos Lietuvos labui ir garbei. Nepriklausomybės akto signataras prof. Vytautas Landsbergis, kalbėdamas atidengiant paminklą tautos didvyriams Kauno ąžuolyno parke, sakė: Tai buvo nepaprastas žmogaus dvasios žygis. Toks žygis yra galimas, kai sprendimas eina į veiksmą, kuriame susilieja valia ir meilė. Jie žinojo, kodėl tai daro. Ne dėl savo garbės. Ne dėl reklamos. Dėl to, kad mylėjo Lietuvą. Ir darė Lietuvos vardu.
Tai buvo Lietuvos žygis, vėl primenąs apie žygio dvasią, kuri buvo tokia reikalinga po Nepriklausomybės kovų, vėl nebevertinta nė keliolikai metų po jų nepraėjus. Tai buvo ir valios žygis, labai gerai matomas, kai įsivaizduojame paskutines minutes ir paskutines sekundes prieš Lituanicai pakylant iš Amerikos. Perkrautas, neleistinai techniškai perkrautas lėktuvas rieda ir negali pakilti, ir liko nedaug tako, kurio pabaigoje praraja ir pražūtis Atlanto pakrantės uolose.
Tą akimirką turėjo jie pagalvoti: o jeigu lėktuvas nepakils? Galbūt stabdyti? jie nestabdė. Jie pakilo paskutinę akimirką. Jie įvykdė, ką buvo pasakę labai paprastais žodžiais, paprastu vyrišku sprendimu: mes skrisime į Lietuvą. Ir jie išskrido. Ir skrenda ligi šiol, nešdami į Lietuvą žygio dvasią.
Šioji dvasia atsispindi ir parodoje demonstruojamose nuotraukose. Jų kelios dešimtys. Štai dar JAV kariuomenės savanoris S. Darius su seserimis Aurelija Lora, Konstancija Kotryna ir pussesere Mikalina 1917 metais. Kitoje 1921 metų nuotraukoje S. Girėnas ant savo motociklo Čikagoje. Toliau S. Girėnas ir inžinierius E. M. Laidas, kurio aviacijos dirbtuvėse buvo pertvarkomas lėktuvas Bellanca. O štai ir pats skrydžiui parengtas lėktuvas, prie jo nusifotografavę abu lakūnai, Amerikos lietuviai. S. Dariaus motina sudaužo šampano butelį į Lituanikos propelerį, linkėdama savo sūnui ir jo bendražygiui palankaus oro, sėkmingos kelionės. Kitoje nuotraukoje tragedijos vieta Soldino miške. Toliau trimotoris lėktuvas Roland Rohrbach, atskraidinęs į Kauną lakūnų palaikus. Laidotuvių eisena miesto gatvėse. Pagaliau laikinasis mauzoliejus Kauno kapinėse Vytauto prospekte. Paminklas lakūnų žūties vietoje, jų bareljefas ir dalis testamento Puntuko akmenyje. Kauno miesto burmistras A. Gravrogkas atidaro S. Dariaus ir S. Girėno gatvę Aleksote, netoli aerodromo, į kurį buvo parskraidinti didvyrių palaikai.
Lakūnų garbei buvo išleisti pašto ženklai, juos irgi matome nuotraukose. O štai knygos, išleistos didvyrių garbei. Jų net šešiolika. Tai Darius ir S. Girėnas. Dokumentai, Sakalų giesmė, Vėjai blaškė, žaibai plakė
ir kitos. 1993 metais įsteigtas medalis, kuriuo apdovanojami Lietuvos aviacijai nusipelnę žmonės. Dailininkė Domicelė Tarabildienė sukūrė medalį Lituanikos skrydžiui atminti. Ir visa tai užfiksuota nuotraukose, kurias galime pamatyti parodoje.
Kaunas
© 2008 XXI amžius
|