Atnaujintas 2008 spalio 1 d.
Nr. 74
(1667)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Veiklos programos
konkretumas liudija
pagarbą rinkėjui

Nei su
Brazausko-Kirkilo
socialdemokratais,
nei su frontininkais
„prekių neieškosiu“

Miuncheno sąmokslas

Kad visi keiktųsi
kaip...Vaižgantas

Kodėl nemylime
savo gimtosios
kalbos?

Rambyno papėdės
švyturys

„Nepamiršk,
kad esi lietuvis“…

Kad tikinčiųjų balsas būtų girdimas

Mindaugas BUIKA

Kanados ministras pirmininkas
Stefenas Harperis tikisi,
kad po rinkimų vėl galės sudaryti
konservatorių vyriausybę

Katalikų pareiga visuomeniniam aktyvumui

Vykstant Lietuvos Seimo rinkimų kampanijai, šalies katalikai dėmesingai susipažįsta su mūsų Bažnyčios ganytojų laišku ir paraginimu dėl „Maldos ir susikaupimo aštuondienio“. Todėl verta aptarti ir kitų valstybių katalikų hierarchų atitinkamus dokumentus, – pavyzdžiui, Kanados vyskupų paskelbtą „Federalinių rinkimų vadovą“. Tuo labiau kad Kanadoje parlamento (Bendruomenių rūmų) rinkimai vyks panašiu laiku kaip ir Lietuvoje – spalio 14 dieną. Kanados vyskupų konferencijos Socialinių reikalų komisijos dokumente (minėtą laišką pasirašė šią komisiją sudarantys keturi arkivyskupai) paliestos keturios Bažnyčiai ypač rūpimos temos: pagarba gyvybei ir žmogaus asmens orumui, pirmenybė vargstančiųjų ir silpnųjų visuomenės narių reikalams, kova už taiką (konflikto Afganistane sprendimas) ir gamtosauga.


Pasaulinio lygio politologai – VDU svečiai

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Politologai diskusijų metu:
iš kairės – Adamas Michnikas,
Sergejus Kovaliovas,
prof. Leonidas Volkovas

Rugsėjo pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto mažojoje salėje Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas suorganizavo seminarą tema: „Europa – senoji ir naujoji: laisvė, solidarumas ir socialinė kritika“. Seminaro organizacinio komiteto pirmininku buvo prof. Leonidas Donskis.

Dar niekad į Kauną nebuvo susirinkęs toks pasaulinio garso politologų ir disidentų žvaigždynas. Tai – JAV dirbantis prof. hab. dr. Andrejus Piontkovskis; šiuo metu Vokietijoje gyvenantis prof. dr. Leonidas Volkovas; žmogaus teisių gynėjas, disidentas (1968 m. nuteistas Vilniuje) platinęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ užsienyje Sergiejus Kovaliovas; istorijos daktaras Jurijus Afanasjevas; žymus Lenkijos disidentas, „Solidarumo“ įkūrėjas, laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktorius Adamas Michnikas. Deja, toks elitinis politologų pasirodymas Kaune nesukėlė didelio spaudos, radijo ir televizijos žurnalistų susidomėjimo. O gaila. Politologai palietė pačias aktualiausias nūdienos temas, o svarbiausia, kalbėjo apie Rusijos politiką ir jos agresiją prieš Gruziją.


Pagerbti krašto kūrėjai

Rūta AVERKIENĖ

„Sidabrinės bitės“ laureatai –
tautodailininkė Irena Žukauskienė
ir kapelos „Periodas“
vadovas Valentinas Taraila

Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje rugsėjo 21-ąją, sekmadienį, paminėtos čia gimusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 133-osios gimimo metinės ir dvyliktąjį kartą įteikti garbingi apdovanojimai. „Sidabrinės bitės“ ženklu ir Savivaldybės kultūros premija apdovanoti šių metų „Sidabrinės bitės“ laureatai – tautodailininkė Irena Žukauskienė ir kapelos „Periodas“ vadovas Valentinas Taraila.


Didinga ir ori tautos istorija dailininko kūryboje

Minint Lietuvos grafiko Antano Rimanto Šakalio 70-ąsias gimimo metines

Prof. Ona VOVERIENĖ

Matau Renesanso salę:

Kyla šlamančio šokio banga...

O pirmoji pora – karaliai....

Ir vėl krinta juoda uždanga....

                             Kazys Bradūnas

Prasidėjusi praėjusiais metais dailininko Antano Rimanto Šakalio  kūrinių jubiliejinė paroda keliauja po Lietuvą; dabar ji vieši Marijampolėje ir Šilutėje. Dailininko jubiliejiniais metais ji aplankys visus didžiuosius Lietuvos miestus. A. R. Šakalys šių dienų postmodernizmo ir popkultūros tamsoje yra vienas žymiausių ir tautiškiausių Lietuvos menininkų, perėmęs gražiausias tautinės renesansinės grafikos tradicijas iš Mykolo Elvyro Andriolli, Domicelės Tarabildienės, Antano Kučo, ko gero, dabar vienintelis jas tęsia ir ieško jos naujų raiškos formų. Tai menininkas, turintis tvirtą pilietinę poziciją.


Mintimis su Maceina

Bronius VERTELKA

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas
kalbina rašytoją Tatjaną Maceinienę.
Už jos – A. Maceinos sūnus
Saulius Jonas Maceina

Rugsėjo 23-ąją Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje įvyko vakaras: „Aš paliečiau tave, tylus kūrėjau“, skirtas filosofo ir poeto Antano Maceinos 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ta proga kalbėjo, jog vargiai Lietuvoje rasime kitą filosofą, kuris būtų išvaręs tokią gilią vagą šio mokslo srityje, koks buvo A. Maceina. Ganytojas nemažai dėmesio skyrė jo eiliuotai kūrybai.


Įteikta septintoji Vaižganto premija

Vytautas BAGDONAS

Nuotrauka prisiminimui:
susikaupimo akimirka
prie Vaižganto biusto Malaišiuose

Paskutinįjį rugsėjo sekmadienį Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje vyko tradiciniai Šv. Mykolo atlaidai. Tradiciškai tądien buvo prisimintas ir iškilusis kraštietis lietuvių literatūros klasikas, visuomenės veikėjas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas.

Prieš šv. Mišias daugelis svėdasiškių ir jų svečių aplankė Vaižganto gimtuosius Malaišius, padėjo gėlių prie rašytojo biusto, pabuvojo Kunigiškių kaime veikiančiame Svėdasų krašto muziejuje. (Muziejus prieš dvidešimt vienerius metus įkurdintas restauravus senovinę pradžios mokyklą, kurią vaikystėje lankė ir Tumų Juozukas, ir kuri vėliau buvo pavadinta kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vardu).


Lemtingo apsisprendimo išvakarėse

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Lietuvoje per paskutines savaites vyko daug įvykių. Vis labiau artėjant spalio 12 dienos rinkimams, toliau aktyviai vyksta Seimo rinkimų kampanija, kyla su nusikalstamais žemėtvarkininkų veiksmais susiję skandalai, o pasaulinės finansų krizės ženklai jau pastebimi ir Lietuvoje. Finansų krizė ritasi, neatsižvelgdama į valstybių sienas. Kairiųjų radikalų pranašai įvairiuose pasaulio kraštuose trimituoja apie kapitalizmo griūtį. Kapitalizmas negriūna, nors tokių ,,pranašysčių“ Vakaruose gausu jau nuo 1960 metų. Tačiau neabejotina tai, kad finansų pasaulio žaidimo taisyklės tikrai keisis. Lietuvoje vis labiau griežtinamos paskolų išdavimo sąlygos, kyla palūkanų procentai. Ekonominė padėtis Lietuvoje gana prasta – metinė infliacija šalyje pasiekė 12 procentų ribą. Tai bendroji statistika. Žmogus nuėjęs į parduotuvę regi, kad kai kurių produktų kainos per pusmetį pabrango 20-30 procentų. Šį rudenį drastiškai kyla mokesčiai už būstų šildymą, daugelyje miestų net 40-50 procentų.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija