Atnaujintas 2008 m. spalio 8 d.
Nr. 76
(1669)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kelias į mokslo aukštumas

Benjaminas ŽULYS

KMUK Gastroenterologijos klinikos
vadovas prof. akad. Limas Kupčinskas

Akademikas

Kiekvieną rytą Limas Kupčinskas eina į savo darbo kabinetą Kauno medicinos universiteto klinikų ketvirtame aukšte. Į kabinetą, į ligonių palatas, laboratorijas. Vienoje laiptinėje iš masyvaus bronzinio bareljefo žvelgia jo šviesaus atminimo tėvas – buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, vėliau – Kauno medicinos instituto rektorius, Klinikinės ligoninės profesorius Juozas Kupčinskas. Jis ėjo šiais laiptais, koridoriais, lankėsi ligonių palatose, bendravo su kolegomis, mokslo, visuomenės veikėjais. Čia dar aidi jo žingsniai.

Dabar šiais ir dar įvairesniais mokslo keliais žengia profesoriaus sūnus Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas. Neseniai jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu.

Tikriausiai daug kam žodis „gastroenterologija“ mažai ką sako. Tai – medicinos šaka, tirianti virškinimo organų ligas, jų atsiradimo ir eigos dėsningumus, metodus toms ligoms nustatyti, gydyti ir jų išvengti. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai ne pirmos svarbos medicinos mokslo šaka, nes tai ne širdies, smegenų, kitų gyvybiškai svarbių žmogaus organų problemos. Nemenkinant šių aktualumo, jau seniai aišku, kad virškinimo organų ligos kelia daug rūpesčių viso pasaulio įvairių sričių mokslininkams.

Profesorius ir bendražygiai

Prieš 25-erius  metus užsienio mokslininkai Baris Maršalas (Barry Marshall) ir Robinas Vorenas (Robin Warren) atrado skrandžio uždegimą ir dvylikapirštės žarnos opaligę sukeliančią bakteriją. Už šį atradimą mokslininkai buvo apdovanoti Nobelio premija. Iki to laiko buvo manoma, kad skrandžio rūgštyje negali išgyventi jokia bakterija. Tačiau atrastoji ten puikiai jautėsi ir kenkė žmogaus organizmui. Dar 1993-1994 metais L. Kupčinskas su kolegomis ėmė atidžiau tyrinėti šios bakterijos veikimą ir jos padarinius. Paaiškėjo, kad apie 70 proc. Lietuvos  suaugusių gyventojų ir apie 30 proc. vaikų buvo užsikrėtę šia bakterija. Kauniečiai mokslininkai nustatė Lietuvos užsikrėtusių žmonių bakterijos charakteristikas, pasiūlė gydymo būdus.

Tyrimų rezultatai pasirodė įdomūs ir užsienio šalių mokslininkams. Jų pakviestas L. Kupčinskas dalyvavo parengiant opaligės diagnostikos ir gydymo rekomendacijas bei gaires Europoje. Vadovaujant šiam mokslininkui, Lietuvoje apginta dvylika šios srities medicinos mokslų daktaro disertacijų. Tad galima įsivaizduoti, kokie platūs gastroenterologijos barai. Šios ligos nagrinėjamos kompleksiškai – be gastroenterologų, čia dalyvauja mikrobiologai, biologai, patologai, genetikai, kitų sričių specialistai.

Kita L. Kupčinsko ir jo kolegų nagrinėjama problema – uždegiminės žarnyno ligos. Pavyzdžiui, Vakarų šalyse per pastaruosius 20-30 metų jų padaugėjo penkis kartus. Tai vadinamosios civilizacijos ligos. Jų priežastys dar nėra aiškios, tačiau manoma, kad dėl pasikeitusio mitybos pobūdžio, vis dažnesnio „greito maisto“ vartojimo, konservantų gausos siekiant ilgiau išlaikyti prekyboje maisto produktus, gali sutrikti žmogaus imuninė sistema (ypač –  genetinių polinkių turintiems asmenims) ir išsivystyti žarnyno uždegimas. Krono liga ir opinis kolitas – viena šių ligų išraiška, galinti sukelti sunkias komplikacijas, taip pat ir žarnyno vėžį. Todėl Gastroenterologijos klinikoje buvo tobulinami nauji šių ligų gydymo būdai. Prof. L. Kupčinskas su kitais žymiais Europos mokslininkais ekspertais dalyvavo parengiant šių ligų diagnostikos bei gydymo gaires.

Dar viena Klinikos veiklos kryptis – lėtinės kepenų ligos. Pasirodo, kad apie 1-2 proc. Lietuvos gyventojų yra užsikrėtę hepatito C  virusu. Juo užsikrečiama per kraują. Tai – lėtinis kepenų uždegimas, galįs pereiti į kepenų cirozę ar vėžį. Šią ligą sukeliantis virusas nustatytas vos prieš 15 metų. Tai klastinga liga, plintanti kraujo perpylimo keliu, nei donorui, nei medikams to nenujaučiant ir nežinant. Laimei, KMU Klinikose yra įdiegtos šio viruso nustatymo metodikos, pacientai gydomi šiuolaikiniais antivirusiniais vaistais. Tiems, kuriems liga buvo užleista ir išsivystė cirozė, gali padėti KMUK  chirurgų atliekama kepenų transplantacija. Gastroenterologijos klinika, talkinant KMUK genetikams, įdiegė kepenų retų ligų genetinės diagnostikos metodus. Klinikos vadovas įkūrė Gastroenterologijos ir hepatologijos mokslinę laboratoriją.  Drauge su radiologais jie pirmieji Baltijos šalyse įdiegė naują kepenų kraujagyslių trombozių gydymo metodiką. Be to, prof. L. Kupčinskas rengia knygą apie skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas.

Prof. L. Kupčinskas yra penkių šiuo metu rengiamų daktarinių disertacijų mokslinis vadovas. Docentai – Linas Jonaitis, Gediminas Kindelis, Kęstutis Adomaitis baigia rengti habilituoto daktaro disertacijas. Tai, anot Klinikos vadovo, būsimieji profesoriai. O apskritai jo vadovaujamoje Klinikoje dirba 12 medicinos mokslo daktarų. Ar profesorius nebijo konkurencijos? Prof. L. Kupčinskas nusišypso. Ne, jis kaip tik skatina visus siekti mokslo aukštumų. Kiekvienas medikas privalo augti, tobulėti, ieškoti naujų veiklos kelių. Profesorius netuščiažodžiauja, o pats rodo pavyzdį. Jis yra parašęs apie 550 mokslinių publikacijų, išspausdintų įvairiuose leidiniuose, daugiau nei 30 iš jų pagarsinti prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose. O  kur dar išvykos į įvairias pasaulio šalis, kur skaityti moksliniai pranešimai. Abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kur buvota, dalyvauta, bendrauta su kolegomis iš viso pasaulio. Tuo jis garsina savosios Klinikos ir KMU Klinikų vardą bei visos Lietuvos medicinos mokslo pasiekimus. Vien pastaruoju metu profesorius skaitė pranešimus tarptautiniuose gydytojų pasitobulinimo kursuose (profesorius gerai moka anglų kalbą) Neapolyje, Prahoje, Budapešte, Gente, Magdeburge. Dar anksčiau skaityti pranešimai Maskvoje, Paryžiuje, Kopenhagoje, Krokuvoje, Perudžoje, Dandyje, Vienoje, kituose užsienio medicinos mokslo centruose.

Akademikas L. Kupčinskas labiau linkęs kalbėti ne vien apie savo pasiekimus, bet labiau  apie Gastroenterologijos klinikos veiklą bei rūpesčius, kolegų darbus. Ir dažnai prisimena savo mokytojus. Tarp jų – profesoriai Jonas Bakšys, Ala Baubinienė, šviesaus atminima prof. Juozas Juknevičius, kiti šviesūs žmonės, puikūs savo srities žinovai.

Tėvo pavyzdys ir motinos laimė

O pats šviesiausias pavyzdys Limui yra jo tėvas. Kai profesorius Juozas Kupčinskas išėjo į amžinybę, Limui buvo vos septyniolika. Tačiau ir iki tol tėvas jam savo elgesiu, gyvenimo būdu, pasišventimu darbui, šeimai  buvo autoritetas.Vėliau apie tėvą jis sužinojo dar daugiau šviesių dalykų, net – apie lietuviško patriotizmo apraiškas sovietiniais metais. Šiandien žinoma, kad jis bendravo su lietuvių patriotais partizanais, juos rėmė medikamentais, gal ir pinigais. Kuo tai grėsė aukštas pareigas ėjusiam profesoriui, aiškinti nereikia..

Limas gerai pamena tėvo pasakytą mintį, kad „geram gydytojui yra būtini trys privalumai: gilus medicinos mokslo pažinimas, meistriškas mokėjimas mokslo žinias pritaikyti praktinėje medicinoje ir aukšta moralė.“ Sprendžiant pagal Limo kolegų, ligonių atsiliepimus, mokslo pasiekimus, tikriausiai nesuklysime tvirtindami, kad sūnus šių tėvo nuorodų paiso, jas perteikia jaunesniems kolegoms, savo sūnui Juozui, kuris taip pat pasirinko gydytojo kelią. Kitas sūnus Kazys pasuko į ekonomiką ir darbuojasi bankininkystės sistemoje. O ir čia, kaip kiekviename darbe, lemia žinios, gebėjimas jas sumaniai pritaikyti veikloje. Ir – dora, aukšta moralė, pagarba kitam žmogui.  

Labai daug reiškia darna šeimoje. Gal todėl ir Limo žmona Eugenija – Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, botanikė – ekologė. Taip pat turiningus pranešimus skaito įvairiose pasaulio šalyse. („Kaip tik šiandien grįžta iš Šveicarijos“, – susitikimo metu sakė L. Kupčinskas.)

Visai kitu keliu – į politiką, nuėjo Limo brolis Rytas. Jis – Lietuvos Seimo narys ir dabar kandidatuoja rinkimuose į ateinančios kadencijos Seimą. Nors plačiojoje visuomenėje politikai nėra mėgiami, bet doras žmogus ir čia gali nemažai gero padaryti, samprotauja Limas.

Limo ir Ryto mama gydytoja Sofija, gyvenanti taip pat Kaune, gerai mena laimingus metus, praleistus su gyvenimo bendrakeleiviu Juozu. Kaip anksčiau, taip ir dabar ji – geroji namų židinio saugotoja ir kurstytoja. Dabar jos laimė įgavo kitas spalvas. Ji laiminga, kad savo vietas gyvenime surado, yra žinomi ir dori žmonės sūnūs Rytas ir Limas, kad gražios, tvirtos jų šeimos, geraširdės marčios. Vienas iš dviejų vaikaičių Andrius – Kauno miesto meras. Giminei gėdos nepadarė ir nepadarys. Jau ir du provaikaičiai auga, tad Kupčinskų giminė toliau gyvuoja ir gražiai gyvuos. Nors yra garbaus amžiaus, ponia Sofija guviai tvarkosi namuose, pati apkarpo gyvatvorę, nes būti be užsiėmimo ne jos būdui. O kai jos erdviuose, jaukiuose namuose susirenka visa šeima, nuo džiugaus šurmulio ir klegesio, rodos, net šviesiau pasidaro.

Nepamiršta šie žmonės ir Bažnyčios. Kaip sako Limas, Bažnyčia vienija krikščioniškąsias ir kitas bendražmogiškąsias vertybes. Todėl Kupčinskų giminėje tvirtai gyvuoja katalikiška dvasia, meilė Dievui ir žmogui.

Nereikia manyti, kad L. Kupčinskui rūpi išimtinai vien mokslas ir tik mokslas. Tuomet jis būtų sausas žmogus. Taip nėra. Jam reikia geros knygos, maga į mišką nueiti grybų paieškoti. Ne paskutinėje vietoje – burlenčių sportas. Kaip jis visa tam suranda laiko? Suranda.

Koks valstybės požiūris?

Prof. L. Kupčinskui rūpi ne vien savos Klinikos, savos mokslo krypties reikalai. Jis plačiau žvelgia į sveikatos apsaugos reformą šalyje. Sunkiai į didesnes aukštumas ropščiasi toji reforma. Tai ir pacientų eilės poliklinikose, ir brangūs vaistai, medikamentai, lovadienių limitai ligoninėse. Svarbiausia – koks valstybės požiūris į sveikatos apsaugą. Mūsuose jis ne itin geras. Jei vadinamosiose senosiose Europos Sąjungos valstybėse sveikatos apsaugai skiriama 6-8 proc. valstybės biudžeto, tai Lietuvoje – vos 3-4 proc. Pavyzdžiui, Vokietijoje sveikatos apsaugai skiriama dukart daugiau nei Lietuvoje. Nenuostabu, kad iš Lietuvos į užsienį išvyksta dirbti geri medicinos specialistai. Ten geresnės darbo sąlygos, didesni atlyginimai. Limas svetur sparnų kelti neketina. Čia jo namai, gimtoji padangė, savi žmonės.

Prof. L. Kupčinskas sako, kad šiuo metu labai svarbu sutvarkyti poliklinikų vadybą. Labiau nesiplėsdamas mokslininkas apibendrina, kad kol sveikatos apsauga Lietuvoje nebus iškelta į prioritetinį lygį, tol vadinamoji reforma ir toliau slidinės, griuvinės, kliūdama už įvairių gyvenimo kampų.                         

Akademikas L. Kupčinskas tiki gerų žmonių gerais siekiais.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija