Atnaujintas 2008 m. spalio 10 d.
Nr. 77
(1670)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Lietuvai reikia esminių permainų

Violeta Grigienė

Panevėžietė gydytoja Violeta Grigienė prieš porą metų buvo paskirta Panevėžio slaugos ligoninės direktore. Ji gerai žino ir savivaldos problemas:  nuo 2003 metų Violeta yra Panevėžio rajono tarybos narė, priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, yra ir šios partijos Panevėžio rajono skyriaus pirmininkė. Pokalbyje su V. Grigiene svarstome sveikatos apsaugos reformos klausimus, savivaldos aktualijas, aptariame vaikų ir jaunimo problemas.

Jums teko dirbti įvairiose medicinos įstaigose, dabar jau kurį laiką vadovaujate ligoninei. Koks jūsų požiūris į sveikatos apsaugos reformą?

Pagrindinė problema ta, kad visa sveikatos apsaugos reforma pernelyg užsitęsė. Kai reformos trunka dešimtmečius, jos išsigimsta – trūksta politinės valios daryti pertvarką. Pagaliau visi politikai privalo suprasti, kad gerai dirbti ir kurti valstybę gali tik sveikas, kultūringas ir išsilavinęs žmogus. Turi būti adekvatus požiūris į sveikatos apsaugą, nes sergamumas nuolat auga. Vyriausybė turi sutvarkyti finansinius srautus, nes daug kas priklauso nuo efektyvaus lėšų paskirstymo. Džiugu, kad mūsų partija pasisako už papildomų sveikatos fondų veiklą, nes tam, kad būtų suteiktos plataus profilio medicinos paslaugos, reikalingi ir asmeniniai fondai. Reikia pripažinti, kad daugelis žmonių nesveikai gyvena – girtauja, vartoja narkotikus, tokių žmonių sveikatos būklė dažnai labai prasta. Būtinoji sveikatos apsaugos pagalba turi būti lengvai prieinama ir skiriama visiems piliečiams, o kitos medicininės pagalbos paslaugos turi būti diferencijuojamos. Asocialūs žmonės, alkoholikai, recidyvistai turi gauti būtiną medicininę pagalbą, bet negali pretenduoti į visas aukščiausio lygio paslaugas.

Dar viena problema – vis labiau jaučiamas medikų stygius. Ypač trūksta chirurgų ir ginekologų mažesnių rajonų medicinos įstaigose. Pernelyg daug atsakomybės perkeliama pirminei grandžiai – šeimos gydytojų institucijai, o dėl to blogėja darbo kokybė. Džiugu, kad gauname nemažai Europos Sąjungos fondų lėšų ir šios lėšos panaudojamos ligoninių medicininei įrangai pirkti.

Tendencija, kad Lietuvoje žvalgomasi į užsienį ir norima perkelti kitų šalių sveikatos apsaugos modelius, nėra teigiama, nes Skandinavijos ar kitų šalių sveikatos apsaugos modeliai yra geri, bet reikia suvokti, jog čia yra Lietuva ir viskas turi būti pritaikyta konkrečiai mūsų kraštui. Be to, ir sveikatos apsaugos finansavimas stringa, medikų atlyginimai pernelyg maži.

Džiugu, kad Lietuvoje yra daug gerų medikų, patyrusių specialistų, kurie pasiaukojamai dirba, negailėdami nei laiko, nei jėgų. Nereikėtų atriboti sveikatos apsaugos nuo socialinių paslaugų sferos. Mūsų slaugos ligoninėje tenka atlikti ir socialines paslaugas – padėti asocialiems žmonėms gauti asmens dokumentus ar apiforminti invalidumo pašalpas. Reikėtų glaudesnio bendradarbiavimo tarp sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ministerijų.

Kaip savivaldos institucijos dirba Panevėžio rajone? Ar savivaldai galių jau pakanka, ar reikėtų praplėsti savivaldos funkcijas, suteikiant daugiau teisių bei galimybių naudotis didesniais finansiniais ištekliais?

Panevėžio rajone padėtis išoriškai rami. Penkerius metus dirbdama rajono savivaldybės taryboje matau, kad rajono žmonės tolerantiški ir dažnai neviešina įvairių valdžios sukeliamų problemų. Žmonės su skausmu aiškina, kad valdininkai nesprendžia jų problemų ir net neatsako į jų raštus. Yra atotrūkis tarp valdžios institucijų ir paprastų žmonių. Kol kas Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimas neefektyvus. Nors lėšų dažnai stinga, padėtų efektyvus turimų finansinių išteklių ir patalpų panaudojimas. Vakarų Europos šalyse (Austrijoje, Olandijoje ir kituose kraštuose) kaimuose ir mažuose miesteliuose racionaliai naudojamos patalpos. Jų patirtimi galėtume pasinaudoti ir mes – mokyklos patalpas galime panaudoti nedidelių kaimo bibliotekų steigimui tose vietovėse, kur nėra kultūros centrų, mokyklų patalpas galima panaudoti ir saviveiklos kolektyvų veiklai.

Kol kas savivaldoje labai didelis biurokratinis aparatas, jis nedirba efektyviai. Savivaldos galios tikrai per mažos, daugelio esminių klausimų sprendimas priklauso nuo centrinės valdžios institucijų. Iš valdininkų pusės kartais stinga noro padėti žmonėms, dar daug abejingumo ir aplaidumo. Kartais savivalda primena savivalę. Kol rajonų tarybos dangstosi kolektyvinės atsakomybės principu, sunku tikėtis atsakingo darbo.

Lietuvoje vis aktualesnės tampa vaikų ir jaunimo problemos: didėja jaunimo nusikalstamumas, dalis vaikų, paauglių auga senelių ar kitų giminaičių priežiūroje... Kaip, jūsų nuomone, galima būtų išspręsti šitas problemas?

Efektyvus vaikų užimtumas priklauso nuo bendrų valstybės, visuomeninių organizacijų ir tėvų pastangų. Valstybė turi prisiimti dalį atsakomybės. Dabar nemažos papildomo ugdymo lėšos skiriamos tiesiogiai švietimo įstaigoms. Deja, mokykloms dažnai dar trūksta lėšų elementarioms reikmėms, kad ir remontui, todėl dalis papildymo ugdymo lėšų panaudojama finansinėms spragoms lopyti. Jei tėvai nemato ir nelabai domisi, kur jų atžalos praleidžia laisvalaikį, o kai kuriose mokyklose yra prastas vaikų laisvalaikio organizavimas, vaikai lieka gatvėje. Džiugu, kad kaimo bibliotekose galima naudotis kompiuteriais, veikia interneto ryšys.

Reikia remti tradicines šeimas, palaikyti ryšius su Bažnyčia, su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis.

Lietuvos provincijoje kultūrinė padėtis ne vienoda. Trūkstant lėšų ši sfera kai kuriuose rajonuose bei miesteliuose dažnai būna apleista, bet yra rajonų, kuriuose vyksta daug kultūrinių renginių, plėtojama įvairių meno krypčių, saviveiklos kolektyvų veikla. Nuo ko tai priklauso?

Kultūros finansavimas priklauso nuo valdžios institucijų požiūrio, bet daug kas priklauso ir nuo vietos žmonių veiklumo. Panevėžio rajone veiklių vietos žmonių dėka padėtis kultūros sferoje gera. Kai kuriuose kaimuose, miesteliuose yra tikros kultūros oazės (ypač Naujamiestyje, Bernatoniuose, Miežiškiuose, Paįstryje), čia dažnai vyksta įdomūs renginiai, puoselėjamos etninės tradicijos. Miežiškiai turi visoje šalyje garsią kaimo kapelą, Naujamiestyje yra dailės galerija, kurioje dirba patyrę dailės mokytojai. Neseniai Naujamiestyje surengtas ir šiaudinių skulptūrų pleneras – tai buvo gana unikalus, retas renginys. Panevėžio rajone kultūra puoselėjama tik mylinčių savo kraštą ir darbą vietos kultūros veikėjų dėka. Žinoma, kultūros sričiai reikėtų daugiau dėmesio.

Nusikalstamumas Lietuvoje nemažėja, įvykdoma daug žiaurių nusikaltimų, auga organizuotas nusikalstamumas. Tikriausiai pritariate nuomonei, kad tai yra įsigalėjusios stagnacijos, oligarchinės santvarkos pasekmė?

Kol klesti teisinis nihilizmas, sunku tikėtis esminių permainų. Kova su korupcija, skaidri ir atsakinga teisėsaugos struktūrų veikla bei efektyvi parlamentinė šių žinybų kontrolė galėtų pakeisti padėtį į gera. Nemažai priklauso nuo konkrečių teisėsaugos institucijų vadovų ryžto, atkaklumo. STT ėmėsi ryžtingų tyrimų ir ledai kiek pajudėjo, jei aktyvesnės taps ir kitos teisėsaugos struktūros, tai bus dar vienas žingsnis į priekį. Be to, reikia atsisakyti nebaudžiamumo praktikos kai kurių asmenų atžvilgiu. Žmonės turi matyti, kad įstatymai vienodai taikomi ir paprastam žmogui, ir valdininkui bei turtuoliui. Dabartinė santvarka, pagrįsta luominiu suskirstymu, kelia žmonėms nusivylimą. Sunku tikėti įstatymo galia, kai matome, kaip ilgai svarstomos stambios korupcijos bylos. Šioje srityje reikia esminių permainų.

Šie rinkimai į Seimą yra lemtingi Lietuvai. Mūsų šalyje vis neslūgsta populizmo banga, įsigali politinė ir ekonominė stagnacija. Kokius matote kelius iš susidariusios padėties?

Tikiu sveiku žmonių protu, manau, kad Lietuvos žmonės, regėdami susidariusią padėtį, padarys atitinkamas išvadas ir išrinks tas politines jėgas, kurios turi parengę veiksmų planą, padėsiantį Lietuvai. Svarbu, kad žmonės vertintų politikus ne pagal nerealius pažadus, bet pagal darbus. Pažadus žarstyti lengva, bet Lietuva todėl ir ritasi žemyn, kad per paskutinius aštuonerius metrus valdė tie, kurie daug žada ir mažai dirba valstybės ir žmonių labui. Tikiuosi, kad žmonės pasirinks tinkamai ir padėtis Lietuvoje keisis į gerą. Tam reikia esminių permainų.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi
Giedrius Grabauskas-Karoblis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija