|
Rinkimai piktžolių ravėjimo metas
Kas ketverius metus būna viena diena, kai mūsų balsas yra reikšmingas tai rinkimų į Seimą diena. Vėliau galime valdžią kritikuoti, ja piktintis ar kaip nors kitaip reikšti savo nepasitenkinimą viskas veltui. Nes po rinkimų, kaip sakoma, šunys loja karavanas važiuoja. Bet kaip atskirti grūdus nuo pelų? Į visus esminius gyvenimo klausimus atsakymus randame Evangelijoje: Geras medis negali duoti blogų vaisių, o blogas medis gerų vaisių. Kiekvieną žmogų charakterizuoja jo gyvenimo būdas, pasirinkti draugui ir nuveikti darbai.
|
|
Kokia visuomenė, toks ir mokestis
Asmeninių pajamų mokestis yra vienas iš mokesčių, sudarančių valstybės pajamas. Būtų beprasmiška jį svarstyti atskirai. Kalbant apie valstybės pajamas, reikia kalbėti ir apie valstybės išlaidas. Kalbėti, sakyčiau, reikia apie tai kam aš noriu, gal tiesiog turiu išleisti gautas lėšas ir kokią naštą aš galiu užsikrauti. Išimtį sudaro valstybės investicijos. Jas galima finansuoti ir paskolomis.
|
|
Dirbkime
Prieš kiekvienus rinkimus būname įspėjami, o ir patys jaučiame, kad jie yra lemtingi. Kiekvienu kartu jais daug ir būna nulemiama. Ką gali lemti Lietuvai šie rinkimai? Gali nulemti ir tai, kad niekas į gera nepasikeis, o blogėjanti Lietuvos padėtis ir toliau blogės, artins valstybės ir tautos žlugimą. Bet gali lemti ir geresnę dabartį bei ateitį, bet tam reikia, kad pergalę švęstų Lietuvoje tebesančios, paprastai vadinamos vertybinėmis, krikščioniškos ir patriotinės jėgos.
|
|
Apie stribų privilegijas
Sovietmečiu buvo dvi grupės žmonių, nusipelniusių valdžiai vadinamojo Didžiojo tėvynės karo dalyviai ir liaudies gynėjai stribai, kurie už tai gaudavo įvairių malonių. Didžiojo tėvynės karo dalyviai turėjo žymiai daugiau privilegijų negu stribai. Dabar jau žinome, kad jaunesni stribai ir stribų palikuonys užėmė aukštus valdžios ir partijos postus ir, matyt, todėl apie 1990 metus visi buvę liaudies gynėjai (stribai), net nedalyvavę Didžiajame tėvynės kare, buvo prilyginti Didžiojo tėvynės karo dalyviams. Stribai rašė prašymus dėl minėto statuso pripažinimo ir savo prašymuose išvardino visus savo nuopelnus tarybų valdžiai: kaip jie pokario metais kovojo su buržuaziniais nacionalistais, kaip dalyvavo buožių ir kitų liaudies priešų trėmimuose, kaip kovojo su banditais. Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje visi Didžiojo tėvynės karo dalyviai, tarp jų ir stribai, niekada jokiam kare nedalyvavę, tapo Didžiojo tėvynės karo dalyviais. Užuot atsakę prieš įstatymus už vykdytus nusikaltimus, jie iš Lietuvos Respublikos neteisėtai gauna nukentėjusių asmenų valstybines pensijas.
|
|
Mums reikia esminių reformų
Besibaigiant Seimo kadencijai Lietuvą užtvindė pažadų ir įvairiausių gelbėtojų lavina. Jau beveik 20 metų, kai esame savarankiška valstybė, o kaip šiandien gyvena eilinis žmogus? Mums reikia esminių reformų. Viskas priklauso nuo mūsų pačių, kaip sugebėsime atsirinkti auksą iš pelenų. Aš manyčiau, kad labiausiai atitiktų mūsų lūkesčius, jei Seimo nariais taptų nesusitepę žmonės, tokie kaip Buškevičius, Gražulis ir t. t.
|
|
Tikėkime ateitimi
Pasaulyje žinomos apie 8000 tautybių, tačiau yra tik apie 200 valstybių. Narsūs mūsų bočiai sunkiai sukūrė valstybę, kuri turi ir jau gali užtikrinti saugumą joje gyvenantiems piliečiams, nes mūsų tėvynė ne tik valdžios žmonėms ir turčiams valstybininkams. Lietuva mūsų visų, o mes Lietuvos. Jau devynioliktus metus gyvename po klaikios pusę amžiaus trukusios okupacijos, tačiau pirmyn judame duobėtu keliu, vis dar nepanaikintos komunistinio genocido pasekmės, pamiršta senoji ir nesukurta nauja moralinių vertybių sistema, kurioje pilietiškumas ir patriotizmas būtų natūrali būsena. Tačiau neteisybė ir skurdas taip pat vergija. Gyvename neramų laikotarpį, kai infliacija ir energijos kainos sparčiai didėja, o mūsų gyvenimo lygis su pagreičiu krenta, iš Rytų vėl kyla grėsmė. Matome, kad visi šie procesai nevaldomi, palikti savieigai. Dabartinis Seimas, jo korumpuota dauguma neturi potencijos spręsti šių problemų, nesugeba prognozuoti situacijos, valdyti šalies. Galima neabejoti, kad dar kartą prieš rinkimus į naują Seimą rinkėjui bus numestas kaulas pridės prie pensijos, vaiko auginimui ar kitokios formos paramą, kurią jau kitą dieną prisivys arba aplenks infliacija, tačiau pagyrų bus daug
|
|
Feljetonas socialistinio realizmo stiliumi
Petras KATINAS
Pasimirė Jonas Čeburkis. Tas pats, kuris rajono
partinio aktyvo susirinkimuose būdavo pagarbiai vadinamas Jonasu
Jonovičiumi. Išėjo anapilin, arba į geresnį pasaulį, kaip sakoma.
Toliau nuo šios nuodėmingos žemės bėdų, vargų ir rūpesčių. Nors
pats Čeburkis nuo pat pionieriškos vaikystės netikėjo nei į Dievą,
nei į velnią, tačiau vis tiek kažkur širdies gilumoje knibždėjo
mintis, jog po mirties eis pragaran. Juk visą gyvenimą dirbo kolchozo
Lenino keliu pirmininko pavaduotoju, kitaip sakant, partinės organizacijos
sekretoriumi.
|
|
|