|
Apie žmogaus kūrybiškumą, atsakingą laisvę ir asmenybės vystymą
Rugsėjo 27 dieną, šeštadienį, Vilniaus pedagoginio universiteto aktų salėje įvyko Lietuvos Caritas organizuojamų Socialinių seminarų ciklo antroji tarptautinė konferencija Socialinė rinkos ekonomika kaip solidarios visuomenės bazė. Šį kartą konferencija rengta bendradarbiaujant su Vilniaus pedagoginio universiteto Akademine sielovada.
Jaukioje salėje susirinkę svečiai ir lektoriai iš Vokietijos, Lietuvos dvasininkijos atstovai, įvairių Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, vyskupijų Caritas padalinių darbuotojai ir savanoriai, VPU akademinės bendruomenės nariai bei daugelis kitų susidomėjusių klausė pranešimų ir diskutavo socialinės rinkos ekonomikos reikšmingumo šiuolaikinei visuomenei klausimais.
Konferenciją pradėjo Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, prisiminęs studijų metus Vilniaus pedagoginiame universitete bei šmaikščiai pristatęs socializmo ir kapitalizmo paradoksus. Konferencijoje sveikinimo žodį tarė vyskupas augziliaras Juozas Tunaitis, kvietęs širdimi matyti ir protu spręsti dalykus, aktualius Lietuvos visuomenei. Savo kalboje vyskupas skatino visuomet stengtis padėti kitiems, primindamas, jog kančia ir meilės alkis niekada nesibaigia, o pagalba artimui mums visada grįžta didele palaima.
Klausytojus itin sudomino kun. Kęstučio Kėvalo pranešimas, kuriame buvo detaliai pristatyta laisvosios ekonomikos priešistorė, laisvosios rinkos elementai. Remdamasis Bažnyčios socialiniu mokymu pranešėjas aptarė laisvosios ekonomikos prielaidas. Kun. K. Kėvalas teigė, kad laisvąją ekonomiką lydi sunkumai dėl Homo Economicus ekonominio žmogaus kūrimo. Taip pat dėl to, kad šiuolaikiniame pasaulyje ekonomika yra visiškai atskirta nuo moralės, kad dominuoja konsumerizmas, mažėja visuomenės asmeniškumas, klesti korupcija.
Pranešimo autorius pristatė laisvės sampratą Jono Pauliaus II enciklikoje Centesimus Annus, polemizavo laisvės ir atsakingos laisvės temomis. Kunigas paaiškino, kad laisvosios ekonomikos termino siūlymas buvo Popiežiaus Jono Pauliaus II projektas Bažnyčios socialiniam mokymui. Pasiremdamas Bažnyčios mokymu, pranešėjas išskyrė šiuos pagrindinius laisvosios ekonomikos sampratos aspektus: rinkos ekonomika turi būti matoma kaip skirta žmogaus asmeniškumo vystymui link Dievo; žmogaus laisvė yra pasiekiama tik laisvai save atiduodant; turi būti skatinama asmeninė žmogaus laisvė; turi būti kuriamas teologinis paaiškinimas ekonominiams rinkos procesams.
Pranešėjas pažymėjo ne tik Jono Pauliaus II, bet ir dabartinio popiežiaus Benedikto XVI mintis apie Bažnyčios socialinio mokymo ir pasaulio ekonomikos sąsajas. Savo pranešimą kun. K. Kėvalas baigė skatindamas tyrinėti žmogaus kūrybiškumo sklaidos galimybes rinkos ekonomikos kontekste, ieškoti korupcijos mažinimo galimybių nenuvertinant žmogaus laisvės, skatino dvasininkus bendrauti su ekonomistais ir vystyti visuomenės asmenybiškumo sampratą remiantis Švč. Trejybės ir Eucharistijos teologija.
Ne mažiau dėmesio sulaukė ir vokiečio dr. Norberto Bliūmo ilgamečio socialinių reikalų ministro kanclerio Helmuto Kolio vyriausybėje pranešimas. N. Bliūmas teigė, kad dar niekada pasaulyje Bažnyčios socialinis mokymas neturėjo tokios galimybės tapti svarbiu kaip šiuo metu, kai nusiviliama didžiųjų socialinių ideologijų socializmo ir kapitalizmo veiksmingumu. N. Bliūmas sakė, kad naujos tvarkos įvedimas nėra įmanomas be kovos, nes yra dar pakankamai senųjų socialinių ideologijų šalininkų, tikinčių socializmo ir kapitalizmo reabilitacija. N. Bliūmas kvietė krikščionims jungtis su kitų monoteistinių religijų atstovais ir taip skleisti laisvosios ekonomikos, paremtos žmogiškumu, idėją.
Vokietijos politikas skatino derinti asmens socialumą ir individualumą, kritikuodamas kapitalizmo deklaruojamą nevaržomą laisvę. Pasak Bliūmo, kapitalizmo laisvė tai idioto laisvė, nes ji yra be įsipareigojimų. Pranešėjas kvietė rinkos veikimą derinti su socialiniais mechanizmais skatinti mažų bendruomenių savipagalbą.
Pranešimo metu aptarti ir Vokietijos politikos pavyzdžiais pailiustruoti rinkos ekonomikos bei planinės ekonomikos privalumai ir trūkumai. Skatindamas įvesti ribas rinkos ekonomikai, N. Bliūmas sakė, jog valstybių politikai turi skatinti pagalbą savigalbai. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad būtent pagalba savigalbai yra pagrindinis Lietuvos Caritas veiklos principas ir sveikino šią iniciatyvą.
Pranešime aptaręs pagrindinius socialinius modelius N. Bliūmas pažymėjo, kad krikščioniškajam socialiniam modeliui artimiausias yra kontinentinės Europos socialinis modelis, akcentuojantis asmeninės ir socialinės atsakomybės derinimą. Lektorius pabrėžė asmenybės ugdymo svarbą ir, atkartodamas vysk. J. Tunaičio žodžius, skatino visus ryžtingai dalyvaujant pasaulio tvarkyme veikti ne tik galva, bet ir širdimi.
Po konferencijos vykusioje diskusijoje dar kartą buvo pakartotos ir išplėtotos pagrindinės konferencijoje išreikštos mintys.
Konferencija Socialinė rinkos ekonomika kaip solidarios visuomenės bazė yra Socialinių seminarų projekto dalis. Kita Socialinių seminarų ciklo tarptautinė konferencija numatoma 2009 metais.
Lietuvos Caritas informacija
© 2008 XXI amžius
|