Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Apie bulves, agurkus ir arbūzus

Atsiprašau už tai, kad uždelsiau atsiliepti į skaitytojo Kazio Vilčinsko pastabas dėl mano straipsnio. „XXI amžiaus“ „Mums rašo“ puslapyje (2008 08 13) „Neapsirikim“ pavadintame laiške redakcijai K. Vilčinskas mane pabarė už, jo manymu, pagarbos Vytauto Landsbergio nuopelnams Lietuvai Sąjūdžio ištakose stoką. Jis tai įžiūrėjo mano rašinyje „Sąjūdžio ištakose giliau pasikasus“ („XXI amžius“, Nr. 46). „Labai gaila, kad ponas V. Bražėnas temato tik du pagirtinus dalyvavusius „iniciatorius“ – Bronių Genzelį ir Romualdą Ozolą“, – rašo K. Vilčinskas.

Esu jam dėkingas, kad atkreipė dėmesį į mano neįžiūrėtą trūkumą: straipsnyje ne visiems liko pakankamai aišku, apie ką rašiau. O rašiau apie Sąjūdžio sukakties minėjime Mokslų Akademijoje matytą būrį iniciatyvinės grupės narių, iš kurių tik du paminėtieji vienaip ar kitaip dalyvauja valstybės gyvenime, kai visi kiti „dingo kaip dūmas“. Kritiko pastabos gal padės ir kitiems suprasti mano rašinį.

Aišku, kad Vytautas Landsbergis ir dabar dalyvauja valstybės reikaluose svariau, negu minėjime matyti „iniciatoriai“. Istorijon giliai įsirėžė ir jo „dalyvavimas“ lietuviško Sąjūdžio susibūrime. Tačiau kadangi tame minėjime jis nedalyvavo, jo neminėjau. Be to, savo raštuose bandau laikytis taisyklės: kai į maišus krauni bulves ar agurkus, nebūtina minėti, kad kažkur yra arbūzas. O atidūs spaudos sekėjai ir kalbų renginiuose klausytojai žino apie mano pagarbą Lietuvos Antrosios Respublikos Pirmajam Prezidentui Vytautui Landsbergiui.

Būtų gera, jei ateityje nei laiško autorius, nei kiti rašantieji spaudoje nedėtų prie mano ir kitų minimų asmenų pavardžių priedėlių „ponas“ ir „gerb.“ Galūnėmis vaizdingoje mūsų kalboje retai reikia rašyboje naudoti žodžius „ponas, ponia, panelė“. O pakeisti buvusį būtinu „draugą“ naudojamas „gerb.“ dažnai nuskamba keiksmažodžio gaida.

Grįžtant prie kritikos, reikia pasakyti, kad Kazys Vilčinskas duoda pavyzdį raštingiems beraščiams – inteligentams, kurie neatsiliepia net į žiniasklaidos bandymus ant mūsų galvų kuolus tašyti.

Vilius BRAŽĖNAS

Vilnius

© 2008 „XXI amžius“