|
Laikas atverti širdį
Eglė Perednytė
Ateik, laikas atverti širdį. Ateik toks, koks esi, pas Dievą... ši giesmė skamba ir skamba manyje, nors jau esu namuose, lyja, sėdžiu prie kompiuterio ir bandau įsiklausyti... Ką tik grįžau iš veikliųjų žmonių banketo. Kažkada didelį įspūdį man padarė šios bendrijos įkūrėjo Demoso Šakarijano knyga Laimingiausi pasaulyje žmonės. Klausiausi veikliųjų žmonių laidų per Marijos radiją, taip pat teko dalyvauti jų rengiamuose banketuose, bet šiandien atrodo, kad atėjau čia pirmą kartą. Viešpats kaskart naujas ir nesikeičiantis Jis čia vadovauja, Jis, Esantysis, yra čia tai liudija švytintys žmonių veidai.
Buvimas čia lengvas it pūkas, kai šlovinu, kai klausausi, kaip liudija vyrai. Buvęs narkomanas ir vagis, kurį Jėzus išgydė, jums užtektų pamatyti jo nuolat besišypsantį veidą, gyvą veidą, veidą žmogaus, patyrusio tokį stebuklą, apie kurį negali tylėti. Buvęs kalinys. Buvęs alkoholikas. Išgydytas nuo depresijos žmogus. Nereikia toli ieškoti šalia manęs sėdi buvęs narkomanas dabar tai vyras, perkeistas Dievo meilės. Reikia tai pamatyti. Jėzus gyvas! Jėzus čia. Ir širdis tai kartoja, ir lūpos. Jėzus gydo tave.
Banketo pabaigoje vyrai pakvietė tuos, kurie dar nėra atidavę savo širdies Jėzui, žengti šį žingsnį. Į priekį išėjo daugybė apsisprendusių žmonių vyrų ir moterų. Jie čia, prieš Tave, Viešpatie. Tu su meile žvelgi į savo vaikus pasiklydusius ir jau surastus. Meilė štai kas juos atvedė čia ištroškusi meilės širdis.
Tai tikras gyvenimas, kurio taip ilgiuosi. Taip, Jėzau, taip. Tu esi manyje. Tu mane myli. Te skamba ši vyrų giesmė: Vieną dieną tautos išvys, kad Tu Viešpats, ir kiekvienas kelis priklaups, bet didžiausi turtai priklauso tiems, kas šiandien Jam tarnaus.
© 2008 XXI amžius
|