|
Ak, jūs mano vaikai
Eglė PEREDNYTĖ
Petrašiūnai. Salė bažnyčios rūsyje. Vaidinimas apie tą, kuri dar visai neseniai ant kojų sukėlė visą Lietuvą. Lyg vizija prabėgo pro akis Teresėlės gyvenimas
Čia, žemėje, aš negaliu nudirbti didelių darbų jaučiuosi lyg sukaustyta grandinėmis. Bet po mano mirties
Taip, Teresėle po tavo mirties iš tiesų prasidėjo stebuklai.
Jeigu Dievas manęs neišklausys, aš taip Jam įkyrėsiu, kad galiausiai Jis turės nusileisti, sakai. Tu juokauji?
Ne, tai tiesa, nes tik vaikai bus pirmieji Dievo karalystėje. Tie šokantys vaikai, vaidinantys vaikai, džiūgaujantys vaikai
Vaikai tarsi nuostabios gėlės, pražystančios Dievo sode. Ir mažoji Jėzaus Gėlelė Teresėlė.
Kuklios galimybės ir viena meilės kupina širdis taip gimė spektaklis apie Teresėlę. Artistai greitai atsirado. Bėda ta, kad jie visi norėjo vaidinti pagrindinį vaidmenį
juokėsi Bernadeta Vosyliūtė, šio spektaklio kūrėja. Pirmą kartą spektaklis buvo pastatytas prieš metus kai suėjo šimtas dešimt metų nuo Teresėlės gimimo dangui.
Scenarijus buvo parašytas per dvi savaites, naudojantis trimis knygomis apie Teresėlę, repeticijos truko tiek pat. Bernadeta sako, kad tai buvo tarsi mažas stebuklas ji visur jautė vedančią Teresytės ranką.
Kaip vadinasi jūsų teatras? paklausiau. Cor unum Viena širdis. Seniai svajojau įkurti teatrą. Kartą pasidalinau šia mintimi su sesele Danute Sakalauskaite. Ji man pasakė, kad tai realu, ir pasiūlė teatrą pavadinti šiuo vardu. Jis man labai brangus, nes kyla iš Jėzaus žodžių. Jo paskutinės maldos: tegul visi būna viena, kaip ir mes, Tėve, esame viena
Ačiū tau, Teresėle, kad buvai. Kad esi. Ačiū tau, Bernadeta, už spektaklį, už tavo didelę širdį. Po vaidinimo tu sakei: Dėkokit vaikams, o ne man
Apkabinkite juos jie to laukia
Ačiū, vaikai jūs tokie tikri, tokie nuoširdūs, tokie gyvi!
Ačiū Tau, Viešpatie. Tu žiūri į mus ir šypsaisi
© 2008 XXI amžius
|