Atnaujintas 2008 m. lapkričio 12 d.
Nr. 85
(1678)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Liūdnas Brisiaus galas

Andrius STANISLAUSKAS

Visi iš mokyklos laikų tikriausiai atsimename šį J. Biliūno apsakymą... O kam toks liūdnas likimas teko šiandien – reikėtų smulkiau išsiaiškinti.

Jau buvo rašyta apie rinkimų batalijų užkulisius ir bandymus teisinėmis priemonėmis ištaisyti padėtį. Deja, be desovietizacijos visose Lietuvos institucijose tupi „buvę ir nepražuvę“, todėl visi savi saviškių pagal įstatymą „netarkuoja“. Ten – nutylėjo, ten – terminus praleido, ir Pensininkų partijos (PP) pirmininkas V. J. Kadžys, kad ir neteisėtai, liko kandidatų į Seimą sąrašuose kartu su savo patrone V. Blinkevičiūte...

Beliko paskutinis demokratijos ginklas – viešumas. Ir juo pensininkai pasinaudojo, sudėliojo visus prasikaltusiųjų „griekelius“ juodai ant balto ir ne tik laikraštyje publikavo, bet ir rinkėjams į dėžutes sumetė. Ir rezultatai – puikūs! Nei V. Kadžys, nei V. Blinkevičiūtė neišrinkti į Seimą. Tik per sąrašėlius V. Blinkevičiūtė prasmuko Seiman, bet jau tik kuklia Seimo nare...

Daug blogiau baigėsi Pensininkų partijos pirmininkui V. Kadžiui: susirinko į išplėstinį PP valdybos posėdį partijos aktyvas, apsvarstė savo nesėkmes tiek vienuose (Alytaus), tiek kituose rinkimuose į Seimą ir konstatavo demokratijos principų pažeidinėjimą, partokratijos restauraciją, finansinės drausmės pažeidimus, dėl ko buvo prastai organizuota rinkimų agitacija  ir pralaimėti rinkimai.

Paprastai pasaulio demokratinėse valstybėse po pralaimėtų rinkimų partijos vadovas atsistatydina, o Lietuvoje tik vienas vienužis kagėbistas J. Minkevičius garbingai atsisakė deputato mandato. Visi kiti tvirtai įsitikinę, kad ne jie kalti dėl pralaimėjimo, o kalta aplinka... Ir retina kitaip manančių bendrapartiečių gretas!

Šiuokart PP valdyba sukvietė visus pirmininko V. Kadžio „praretintus“ ir išsinagrinėjo jo vadovavimo trūkumus, jo klaidas ir klystkelius. Po tokios kruopščios V. Kadžio nuodėmių inventorizacijos buvo vienbalsiai nutarta partijos vairą iki suvažiavimo patikėti pavaduotojui, o iš V. Kadžio pareikalauta nedelsiant atsistatydinti!

Štai tau ir žilos galvelės! O kaip naujoviškai pasielgė! Deja, pavėluotai. Juk reikėjo tą sovietinį saldofoną „nutarkuoti“ dar iki rinkimų Seiman – partija tikrai būtų laimėjusi. Bet geriau vėliau, negu niekad...

Kažin, ar dar nors viena iš pralaimėjusių rinkimus partijų sugebėjo taip demokratiškai pasielgti. O pasielgė pensininkai kaip tikriems skurdžiams ir dera: suskaičiavo visus rinkimams skirtus litukus ir centukus, kuriuos pirmininkas V. Kadžys neužpajamavo ir neatsiskaitė už juos, išnagrinėjo žilagalviai visus saldofoniškus protokolus, aktus ir nutarimus, ir paskelbė juos niekiniais. Štai taip užbaigė V. Kadžio sumanytą partokratijos restauracijos pensininkų partijoje laikotarpį ir pradėjo rūpintis ateitimi – partijos uždaviniais infliacijos ir artėjančios krizės laikotarpiu.

A. Kubilius, dar tik būsimas premjeras, prasitarė, kad teks sumažinti socialines išmokas... Argi tai ne V. Blinkevičiūtės socialinės politikos tęsinys? Beje, ministrė taip ir neįvykdė LR Konstitucinio Teismo sprendimo dėl nacionalizuotų dirbančiųjų pensininkų pensijų grąžinimo, o A. Kubilius jau planuoja kitus „diržų suveržimo“ variantus žilagalviams! O juk galėtų, netgi privalėtų naujoji dešinioji Seimo dauguma nuimti bent jau koeficientus nuo nomenklatūros algų ir palikti ramybėje vargšų pensininkų skurdžias socialines išmokas!

Konservatorių–krikščionių demokratų valdančioji Seimo dauguma privalėtų atsisakyti kontraversiškai vertinamo Gugenheimo muziejaus statybos – iškart pusė milijardo susitaupytų! Juo labiau kad krikščioniškajai moralei visai netinka netgi JAV teismuose blogai įvertinta Meko ir Gugenheimo kūryba... Ir kas taip trokšta puotos maro metu?

O juk galėtų, netgi privalėtų pristabdyti amžiaus statybas – Kauno ir Vilniaus stadionus, kurių sąskaita būtų sutaupyta taip pat gera pusė milijardo mokesčių mokėtojų pinigų.

Nereikėtų ir naujametinių salvių už tris milijonus litų, paleistų į orą! Geriau išleisti juos vaistams nuo vėžio, kad motinų akys spinduliuotų džiaugsmu matant gyvus ir sveikus savo vaikus...

O juk privalėtų peržiūrėti krikščionys demokratai ir tautininkai Krašto apsaugos ministerijos išlaidas ir susigrąžinti kareivėlius iš šiltųjų kraštų. Kiek šimtų milijonų sutaupytume, kiek motinų širdžių skausmo nuramintume.

Bet „geruoju negausim mes nieko...“ Todėl pensininkai vienbalsiai nutarė išsireikalauti iš būsimos vyriausybės tolygaus pensijų didinimo proporcingai biudžeto augimui, užuot sumažinus socialines išmokas. Galgi geriau negrąžinti teisėjams jų dešimttūkstantinių atlyginimų, negu apgrobti centus skaičiuojančius pensininkus? Juk valstybė rieda infliacijos nuokalnėn ir „kietas“ nusileidimas turėtų būti ne ant socialiai pažeidžiamųjų kuprų, o ant koeficientines algas gavusių nomenklatūrininkų kišenių.

Štai ir turime kriterijus, pagal kuriuos galėsime įvertinti naujai išrinktos valdžios gražius žodžius...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija