Atnaujintas 2008 m. lapkričio 14 d.
Nr. 86
(1679)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Paminėta arkivyskupo 70 metų sukaktis

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ

Liturgijai vadovavo
arkiv. Sigitas Tamkevičius,
koncelebravo arkivyskupijos
augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas,
Panevėžio vyskupas emeritas
Juozas Preikšas,
kiti arkivyskupijos dvasininkai

Sveikina Jėzuitų gimnazijos bendruomenė

Arkivyskupą Sigitą Tamkevičių
sveikina jaunimo atstovai

Lapkričio 11 dieną iškilmingai aukojamomis šv. Mišiomis Kauno Arkikatedroje Bazilikoje arkivyskupijoje tarnaujantys dvasininkai, pašvęstojo gyvenimo nariai, bažnytinių institucijų darbuotojai, tikintieji dėkojo Viešpačiui už Kauno arkivyskupijos ganytoją arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių minėdami jo 70 metų amžiaus sukaktį.

Liturgijai vadovavo arkiv. S. Tamkevičius, koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, kiti arkivyskupijos dvasininkai.

Savo homilijoje arkivyskupas gyvenimo prasmingumą susiejo su aiškiu, sąmoningu gautų dovanų naudojimu, aiškia kryptimi ir tikslu, pastangomis daryti gera ir tarnauti kitiems, prisiminė tautai nusipelniusius ir jai gėrio siekiančius, taip pat dvasininkus, kurie traukia ne prie savęs, o prie Dievo, skelbdami autentišką, mylintį ir reiklų Kristų. Ganytojas sakė, kad neigimo, pesimizmo persunktoje visuomenėje labai svarbu žmonėms pasakyti, jog „be Kristaus šiandien nėra kito kelio“. „Kviečiu padėkoti Dievui už dovanas, kuriomis jis apdovanojo ir jus, ir mane. Tepadeda jis šias dovanas panaudoti gražios Lietuvos ir Bažnyčios kūrimui“, – užbaigdamas sakė arkivyskupas.

Po šv. Mišių arkivyskupijos konferencijų salėje dar kartą buvo susitikta su ganytoju ir gausiais bei šiltais dėkingumo bei pagarbos žodžiais, muzikos akordais, darniai sugiedotu „Ilgiausių metų“  paminėta graži jam Viešpaties dovanoto amžiaus sukaktis.

Arkivyskupo gyvenimo kelias šio susitikimo dalyviams prabilo nuotraukomis, o jų vaizdus, persekiojimų išbandymus, papildė skaitomos tuomet dar kunigo S. Tamkevičiaus iš kalėjimo vietų rašytų laiškų ištraukos.

Savo ganytoją sveikino, už ganytojišką rūpinimąsi ir tikėjimo pavyzdį dėkojo arkivyskupijos dvasininkai, Kauno kunigų seminarijos bendruomenė, Lietuvos moterų vienuolijų aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos bei Kauno kongregacijų atstovės, bažnytinių institucijų, Katalikiškųjų mokyklų asociacijos bendruomenių atstovai. Pilna salė atvykusių pagerbti Kauno arkivyskupo drauge sudainavo Kauno kunigų seminarijos auklėtinių, VDU studentų, Petrašiūnų parapijos jaunimo ansamblio atliktus muzikinius kūrinius.

Arkiv. S. Tamkevičius padėkojo besimeldusiems ir sveikinusiems, visiems savo bendradarbiams ir bendraminčiams, taip pat geriems žmonėms, kurių, jo žodžiais tariant, nemaža sutiko savo gyvenimo kelyje.

Ričardo Šaknio nuotrauka

 

Garbingo jubiliejaus sulaukus 

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius gimė 1938 m. lapkričio 7 dieną Gudonių kaime, Lazdijų rajone. Ūkininkų Motiejaus ir Veronikos Tamkevičių šeimoje buvo jauniausias iš keturių brolių. Slogų pokario gyvenimą vaikui praskraidrino motina, nuo mažumės pripratinusi savo jaunėlį tarnauti šv. Mišiose. Šv. Mišiose patarnaudamas kun. Antanui Skelčiui, Sigitas daug girdėjo apie saleziečių ordiną ir kun. Joną Boską. Šis salezietis kunigas mąsliam berniukui padarė didžiausią įtaką gyvenime, įžiebė nenumaldomą norą tapti kunigu.

Anksti mirus motinai, Tamkevičių šeimos vyrai viskuo rūpinosi patys ir jaunėlį Sigitą leido į mokslus. Mokykloje berniukas nepatyrė didesnių sukrėtimų. Nors mokytojai vaikščiojo su komjaunimo ženkleliais ir vertė stoti į komjaunimą auklėtinius, Sigitas didesnio spaudimo išvengė. Žinojo mokytojai, kad jis uoliai tarnauja Mišiose, tai koks ten iš jo komjaunuolis... Ir charakteristikoje švelniai įrašė: „Pasaulėžiūra dar nesusiformavusi“... Taigi su tokiu įvertinimu 1955 metais iš Seirijų vidurinės mokyklos Sigitas Tamkevičius atvyko į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją.

Kunigų seminarija padėjo formuotis jaunojo klieriko charakteriui. O jėzuito Pranciškaus Masilionio asmuo paskatino suartėti su jėzuitais ir 1968-aisiais klierikas S. Tamkevičius priimamas į Jėzaus draugiją. Rekolekcijos ir kita veikla vyko slapta. Naujoką žavėjo jėzuitų evangelinė laikysena ir sugebėjimas dirbti sudėtingiausiomis sąlygomis. Daugelis iš jų buvo tikri dvasios milžinai, kurių nei lageriai, nei kiti sunkumai nepalaužė – nesustodami jie ėjo Dievo link ir vedė paskui save kitus.

Arkiv. S. Tamkevičiaus vikarystė paženklinta gražiausiais prisiminimais. „Pirmoji meilė“ – Alytaus Šv. Angelų Sargų parapija, tačiau labai svarbios ir vėliau aptarnautos vietovės: Kudirkos Naumiestis, Prienai, Simnas... Lazdijuose, kaip prisipažįsta arkivyskupas, jau jautėsi kunigiškai subrendęs. Nebebijojo valdžios ir viską atlikdavo, nepaisydamas girs ar peiks. Kudirkos Naumiestyje katechizuodamas du šimtus vaikų išgąsdino rajono valdžią ir buvo iškeltas į Prienus. O juose užklupo Religijų reikalų įgaliotinis J. Rugienis, uždraudęs sakyti pamokslus. Tačiau argi galima tokio draudimo ilgai laikytis? Ne! Šaunusis kunigas ir toliau skelbia Dievo žodį. Ir vėl nubaudžiamas – perkeliamas į Vilkaviškio vyskupiją.

1968-aisiais kun. S. Tamkevičius dalyvavo kunigų akcijoje prieš valdžios nustatytą klierikų priėmimo į kunigų seminariją limitą – penkis klierikus per metus (o kasmet numirdavo apie 30 kunigų).  Už pareiškimo rengimą ir parašų rinkimą tas pats J. Rugienis uždraudė S. Tamkevičiui eiti kunigo pareigas. Jas pakeičia darbas gamykloje, vėliau melioracijoje. Čia sutinka kun. Juozapą Zdebskį ir jau kartu tęsia  dvasinę veiklą.

Vikaraujant Simne kilo sumanymas leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką. Norinčiųjų buvo nedaug. Kaip vienas iš jauniausių, kun. S. Tamkevičius imasi ir šios iniciatyvos. Paskutinis postūmis buvo ištremtojo vyskupo Vincento Sladkevičiaus paskatinimas. Pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos numeris išėjo 1972-ųjų metų kovo 19 dieną (pagerbiant Pravieniškėse kalėjusį kun. J. Zdebskį).

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika išeivijoje gyvenusiems lietuviams buvo bene vienintelis objektyvus informacijos šaltinis apie sovietų okupuotą tėvynę. 1983-aisiais kun. S. Tamkevičius buvo suimtas ir apkaltinus antitarybine propaganda ir agitacija nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo. Kalėjo Permės ir Mordovijos lageriuose, vėliau ištremtas į Sibirą. 

„Perestroikos“ metu sugrįžusį iš lagerio kunigą-kalinį Vyskupų Konferencija pasiuntė į Kauno kunigų seminariją Dvasios tėvo pareigoms, vėliau paskyrė rektoriumi. 1991-ųjų pavasarį kardinolas V. Sladkevičius kun. S. Tamkevičių konsekravo vyskupu. 1996 m. gegužės 4 dieną vysk. S. Tamkevičius paskiriamas Kauno arkivyskupu metropolitu.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija