Atnaujintas 2008 m. lapkričio 21 d.
Nr. 88
(1681)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Tegul mus valdo Aukščiausiasis

Kai (šį sekmadienį – Kristaus Karaliaus šventė) pagalvoji, kad Viešpats Jėzus yra Dievo Sūnus, kuriam vienaip ar kitaip pavaldūs dangiškoji Jeruzalė, žvaigždynai, Žemė ir visa, kas joje yra, tuomet nulenki prieš Atpirkėją galvą ir sakai: „Jėzau, visa širdimi garbinu Tave ir šlovinu, nes Tu, būdamas Aukščiausiasis, savo nenusakomą meilę (skirtą kiekvienam žmogui) apvainikavai merdėdamas ant kryžiaus“.

O jei atsirastų koks nors asmuo, kuris abejodamas tartų: „Ar išties pats Dievas galėjo leistis šitaip žudomas?“, – tada į šį klausimą atsakymo ieškotume Jėzaus ir Poncijaus Piloto dialoge. Kai Pilotas, tardydamas Kristų, klausė: „Ar nežinai, kad turiu galią Tave paleisti ir turiu galią Tave nukryžiuoti?!“ – Jėzus tarė: „Tu neturėtum man jokios galios, jei tau nebūtų jos duota iš aukštybių. Todėl didesnė nuodėmė tam, kuris mane tau įdavė“ (žr. Jn 19, 10-11).

Šiame kontekste „aukštybės“ – dangaus karalystė, kurios Šeimininkas – Viešpats, nors ir iš anksto žinodamas, kad didelė dalis žmonių, gaudami iš Jo įvairias galias ir valdžias, neretai piktnaudžiaus jomis, vis dėlto, nepaisant to, Jis taip pat žino, kad visais laikais buvo, yra ir bus įvairiausių valdžių atstovų, kurie savo sąžiningu darbu ir uolumu taps savotiškais kelrodžiais į dieviškas aukštybes: „Žmogau, ką gi tu turi, ko nebūtum gavęs?“ (plg. 1 Kor 4, 7).

Atsimindami, kad už visas suteiktas pareigybes teks vienąkart atsiskaityti Dievui, kreipkimės į Jėzų Kristų ir sakykime: „Viešpatie, tikrai nėra ir nebus didingesnio ir garbingesnio Karaliaus, kaip Tu. Visi karaliai, prezidentai, generolai ir kiti valdininkai savo pavaldinius valdo (vienokiais ar kitokiais būdais) tik laikinai gavę valdžią. O štai Tu, Dieve, esi visų valdžių pilnatvė, nes Tu valdai visus kūrinius, net ir piktąsias dvasias. Antai, jei Tau būtų reikėję, būtum bematant pasikvietęs daugybę angelų sau į pagalbą (plg. Mt 26, 53). Net ir tada, kai, atrodė, jog Tau, kybant ant kryžiaus, mirtis pasiekė pergalę, Tu, Viešpatie, savo prisikėlimu ją nugalėjai ir todėl per amžius viešpatauji.

Ir mes, Tavo sekėjai, taip pat su Tavimi amžinai karaliausime (plg. 2 Tim 2, 12), jei tik pirmiausia kasdien kovosime su savo ego ir vis aukščiau stengsimės tikėjimo darbais kelti Šventosios Dvasios vėjyje plazdenančią Evangelijos vėliavą“.

Kun. Vytenis Vaškelis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija