Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kariuomenės jubiliejus  primena kilniausius žygius

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Prezidentas Valdas Adamkus suteikė brigados generolo laipsnį pulkininkui Gintautui Zenkevičiui

Sekmadienį, lapkričio 23 dieną, Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus priėmė iškilmingą Lietuvos kariuomenės rikiuotę Katedros aikštėje Vilniuje. Valstybės vadovas pasveikino Lietuvos karius ir visus iškilmingo renginio dalyvius kariuomenės įkūrimo 90-ųjų metinių proga.  

Prezidentas V. Adamkus pabrėžė, kad ši šventė primena mums garbingiausias tautos gyvenimo akimirkas, kilniausius žygius, istorinius vardus ir istorijos pamokas bei teikia drąsos kurti ateitį. „Tokios pat drąsos, entuziazmo ir idealizmo vedama, 1918-ųjų Lietuva pradėjo kurti savo kariuomenę. Prieš devyniasdešimt metų neįtakinga, nelabai svetingai sutikta naujojoje Europoje mūsų tauta įrodė savo teisę į laisvę, o savanoriai ir kariai tai apgynė krauju“, – sakė Prezidentas. Jis pažymėjo, kad prieš dvidešimt metų istorija kartojosi, o į demokratinę Europą siekianti grįžti Lietuva vėl ėmėsi kurti savo valstybę ir savo ginkluotąsias pajėgas. Tuomet nebuvo laukiama palankesnės politinės situacijos ir nebuvo bijoma kažkam neįtikti. „Šiandien galime džiaugtis mūsų tarptautiniu įvertinimu ir galime didžiuotis, kad Lietuvos kariuomenė savo kantria ir pasiaukojama tarnyba užsitarnavo ir visuomenės pagarbą. „Tai – tikras kariuomenės ir piliečių solidarumas bei pasitikėjimas, skirtingas nuo to, kokį pusę amžiaus nesėkmingai mėgino deklaruoti okupantų valdžia. Ir kartu tai – labai didelė vertybė Lietuvos valstybei, kiekvienam jos piliečiui, – sakė Prezidentas. – Drįsčiau sakyti, kad šis artumas kartoja mūsų Tėvynės istoriją“.

Dėl pasikartojančio požiūrio į Baltijos šalis

Pasklidus žiniai, kad Rusija neturi pinigų Baltijos dujų vamzdžio į Vokietiją statybai, tai buvo suvokta kaip V. Putino traukimasis nuo itin brangaus ir vien geopolitiškai motyvuoto projekto, ekologiškai ir kitais atžvilgiais grėsmingo Baltijos krantų tautoms. Dėl grėsmių yra pasisakęs ir Europos Parlamentas.

Dar nežinia, ar G. Šrioderis tikrai liks bedarbis, bet kai kurių suinteresuotų sluoksnių nepasitenkinimas prasiveržė keistu sakiniu lapkričio 18-osios „Financial Times“ straipsnyje „Šiaurės srovės dujotakis, nepaisant abejonių, vis dar planuojamas“. Sakinys, itin užgaulus Europos Komisijai ir Vokietijai, yra toks: „Vokietija ir Europos Komisija tiki, kad jūroje nugramzdintas dujotakis padidins žemyno energetinį saugumą, kadangi aplenks potencialų politinį nestabilumą Baltijos regione“.

Politinių ideologijų istorija ir šiuolaikinė demokratija. Ką turime bendro?

Tomas LAVIŠIUS

Gyvename politiniame pasaulyje. Visi visuomeniniai dariniai žmonijos istorijoje buvo daugiau ar mažiau politiški. Dar Aristotelis yra suformulavęs teiginį, jog visi esame „politiniai“ gyvūnai. Šiandienos politinių įvykių kontekste tai ypač aktualu. Praūžus Seimo rinkimų politinei kampanijai prisimename politinių partijų ir atskirų politikų deklaruotas vertybes bei pažadus rinkėjams, tik, ko gero, ne kiekvienas atkreipėme dėmesį į politikų deklaruojamų siekių tapatumą vienai ar kitai politinei ideologijai. O būtent politinė ideologija, pagal tai, kokiai politinei srovei priklauso partija, turėtų būti pagrindu politikų deklaruojamoms vertybėms ir siekiams. Bent jau taip yra įprasta Vakarų pasaulyje, kuris gali pasidžiaugti gerokai gilesnėmis demokratinės politinės minties tradicijomis.