Atnaujintas 2008 m. lapkričio 26 d.
Nr. 89
(1682)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinei ligoninei – 100

Benjaminas ŽULYS

Ligoninės steigimu rūpinęsis Kauno
gubernatorius Piotras Veriovkinas

Pirmieji žingsniai

Lietuvos medicinos istorijos tyrinėtojų žiniomis, pirmoji dvylikos vietų ligoninė Kaune buvo įkurta 1518 metais. Vėliau buvo steigiamos kitos įvairios priklausomybės ligoninės, kurių raida tęsėsi ne vieną šimtmetį. Dabartinė Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė nuo pirmųjų savo gyvavimo dienų buvo ir iki šiol yra Laisvės alėjoje. Lapkričio 30 dieną ši įstaiga pažymės savo gyvavimo šimto metų jubiliejų. Jos veiklos pradžia siejama su Gailestingųjų seserų bendruomenės veiklos dešimtmečiu. Vėliau ši organizacija buvo pavadinta Rusijos Raudonojo Kryžiaus draugija.


Lietuvos vardo tūkstantmečiui

Levas Karsavinas: vienijęs Rytus ir Vakarus

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Religijos filosofas, istorikas,
poetas Levas Karsavinas (1882-1952)

XX amžiaus pirmos pusės Lietuvos filosofijos ir istorijos moksle viena iškiliausių asmenybių buvo Levas Karsavinas – religijos filosofas, istorikas, poetas. Dar prieš atvykstant į Lietuvą 1928 metais, jis buvo pripažintas Rusijoje, gerai žinomas ir Vakarų mokslo pasaulyje, bendravo su Italijos, Prancūzijos, Vokietijos istorikais ir filosofais.

Levas Karsavinas gimė 1882 metais Peterburge, žinomo aktoriaus Platono Karsavino ir rašytojos Anos Karsavinos šeimoje. Jo sesuo – garsi balerina Tamara Karsavina. Nuo 1901 metų L. Karsavinas mokėsi Peterburgo universiteto istorijos fakultete, bendravo su profesoriumi I. Grevsu, kurį laikė didžiausiu savo mokytoju. Universitetą baigęs 1906 metais, nuo 1909 metų rudens pradėjo dėstyti naujai įsteigtame Istorijos – filologijos institute, kuriame nuo 1912 metų ėjo profesoriaus pareigas, o 1914 metais buvo pakirtas šio instituto inspektoriumi. 1916 metais L.Karsavinas apsigynė daktaro disertaciją tema „Viduramžių religingumo pagrindai XII-XIII amžiuose“ ir nuo 1916 metų dėstė Peterburgo universitete, vedė seminarus „XIII amžius mistika“ ir „Popiežių valdžios istorija“.


Išeivijos padangėje

Venesuelos lietuviai laukia pagalbos

Lietuvių emigrantų bendruomenė Venesueloje egzistuoja jau 60 metų. Ta proga Marakajaus mieste į šventę susirinko nemažas būrys tautiečių paminėti garbingą jubiliejų ir perrinkti bendrijos vadovybės.

Į Venesuelos Karakaso, Marakajaus, Barkisimento, Marakaibo ir Valensijos miestus ieškodami geresnio gyvenimo ir bėgdami nuo sovietmečio represijų pirmieji lietuviai atvyko 1947 metais. Po metų tautiečiai susibūrė į bendriją. Pirmaisiais bendrijos veiklos metais susikūrė tautinių šokių ir dainų kolektyvai, atsirado lietuviškos skautų ir krepšinio propaguotojų grupelės, kūrėsi lituanistinės mokyklėlės, buvo leidžiamas lietuviškas laikraštis. Vėliau dėl pasikeitusios Venesuelos politikos dalis tautiečių paliko šalį ir persikėlė į Kanadą ir JAV. Bendruomenė mažėja ir dabar, nes dėl tų pačių priežasčių kai kurie lietuviai išvyksta iš šalies. Šiuo metu bendruomenė vienija per 100 šeimų.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija