Atnaujintas 2008 m. lapkričio 28 d.
Nr. 90
(1683)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Dėl „antikrizinių“ priemonių ir „XXI amžiaus“ būklės

Po Seimo rinkimų į valdžią atėjus naujai permainų koalicijai žadamos didelės permainos. Permainos ne gerinant mūsų, Lietuvos žmonių, gyvenimą, bet jas bloginant (apie tai rašėme praėjusį penktadienį). Gal kai kuriems pensininkams nelabai didelių nuostolių pridarys iš pensijos per padidėjusį PVM į valstybės iždą kas mėnesį atiduodamas penktadalis pensijos ar atlyginimo. Bet spaudos ir ypač vadinamųjų mažųjų laikraščių, o ypač „XXI amžiaus“ ir „Kregždutės“ laukia blogesni laikai – per mokesčių struktūros pakeitimą redakcijos patirs keleto dešimčių tūkstančių litų nuostolį, o tai joms bus pražūtinga.

Kyla klausimas: ką daryti? Juk pasiduoti visada – lengviausia. Jeigu būtume tik tokiu keliu ėję, jau būtume seniai žlugę. Nepasidavėme, kai Spaudos rėmimo fondas įvedė diskriminacinę blokadą – per 12-ka jo egzistavimo metų nei „XXI amžius“, nei „Kregždutė“ negavo jokios paramos. (Taip atsitiko ankstesnio Spaudos rėmimo fondo pirmininko Vyganto Gončio, sovietmečiu aktyvaus ateisto, ir dabartinio Stanislovo Žvirgždo, puikiai dirbančio su tokiais veikėjais, pastangų dėka. Gaires jiems nurodydavo ir nurodo fondo direktorius – buvęs KGB majoras, vėliau dirbęs agento darbą.) Nepasidavėme, kai 1998 metais laikraštį leidusi leidykla buvo priversta užsidaryti, nes konservatorių valdžia ir Kauno mokesčių inspekcijos vadovė konservatorė nubaudė mus už išeivių tautiečių suteiktas aukas (netrukus dėl apgavysčių susikompromitavusi inspekcijos viršininkė buvo atleista iš pareigų, bet vėliau ji buvo pamaloninta naujomis aukštomis pareigomis). Tada „XXI amžių“ leidusi leidykla, negavusi teisės net bylinėtis (taip nutarė tuometinis Lietuvių katalikų mokslo akademijos prezidentas), turėjo bankrutuoti (jos vadovas redaktorius net pusę metų buvo be darbo). Nepasidavėme ir tada, kai 2001 metais dėl vienos katalikiškos tarnybos prieš mus suorganizuotos akcijos praradome 1000 prenumeratorių. Nepasiduosime ir dabar, kai dėl  įvedamų Permainų koalicijos priemonių kai kurie mokesčiai mums padidės 4 kartus.

Lyg nujausdami būsimą sunkią būklę, su „Lietuvos paštu“ spalio mėnesį sudarėme sutartį, pagal kurią po Naujųjų metų mažiname „XXI amžiaus“ apimtį iki 3 spaudos lankų (vietoj dabar leidžiamų 4 lankų), palikdami tą pačią prenumeratos kainą. Šitaip  tikėjomės kiek sumažinti jau kelintus metus mus slegiančią 120 000 litų skolą, susidariusią dėl buvusios valdžios žlugdančios politikos. Galvojome, kad kažkiek sumažinsime tą skolą. Deja, susidursime su tuo, su kuo susidurs ir visa Lietuva – pakėlus PVM tarifą didės visos paslaugos ir prekės, o mums, kaip ir visai spaudai, prisidės dar ir keturis kartus padidėjęs PVM už spausdinimą ir popierių. Viską teks mokėti iš to patys savo menko biudžeto. Vadinasi, tai, ką planavome sutaupyti, leisdami mažesnės apimties laikraštį, prarasime dėl didesnio PVM. Tai sudaro apie 15 000 litų. Tačiau tas dar ne viskas. Dar nežinome (dėl neaiškių Permainų koalicijos planų), ar turėsime mokėti ir 20 proc. PVM už prenumeratą. Negalėdami kelti kainos prenumeratoriams (ji ir taip yra didelė, be to, jau patvirtinta sutartimi), PVM turėsime mokėti iš gauto prenumeratos mokesčio, o tai sieks apie 40 tūkst. litų per metus. Tai bus neįsivaizduojamai sunki našta leidyklai.

Bet leidykla vis dar pasiryžusi išlaikyti ir „XXI amžių“, ir „Kregždutę“. Be abejo, mes visada informuosime skaitytojus apie savo būklę. Sutaupę nieko neturime – tik skolas, jokio pelno negauname. Kitose valstybėse yra spaudos mecenatų, rėmėjų. Mes taip pat gauname vieną kitą auką (ačiū aukotojams, telydi Jus Dievo apvaizda), tačiau tai ne visada gelbsti. Anksčiau didžiąją dalį paramos gaudavome iš išeivijos – fondų ar privačių asmenų bei skaitytojų. Tačiau ši parama mažėja. Pavyzdžiui, Tautos fondas šiemet suteikė tik 1000 dolerių (už tokią sumą per metus galime išleisti tik vieną 4 psl. numerį, t.y. ketvirtadalį dabar leidžiamo numerio). Tai yra tokia maža parama, kad į šį fondą neverta kreiptis, ypač kai po a. a. Juozo Giedraičio mirties jame liko mažai apie dorą ir sąžiningumą suprantančių narių. (Deja, turime išsakyti šiuos karčius žodžius). Kol kas mums daugiausiai gelbėja tik vienas išeivijos fondas – Lietuvių katalikų religinė šalpa (LKRŠ). Kitų užsienyje įprastų mecenatų Lietuvoje nė su žiburiu nesurasi, nors milijonierių – labai daug, o ypač tarp seimūnų. Dar viena „XXI amžiui“ nepalanki aplinkybė – tai, kad jame nėra reklamos (kiti laikraščiai gauna milžiniškus pajamas iš reklamos, paprastai sudarančias apie 2/3 visų laikraščio pajamų, tuo tarpu mes – iš reklamos negauname beveik nieko). Kitus laikraščiams labai gelbsti didelis tiražas. „XXI amžiaus“ ir „Kregždutės“ tiražas yra labai nedidelis – jis neleidžia išsilaikyti. Labai skirtingos sąlygos išsilaikyti, kai vienų laikraščių tiražai yra 3 ar 5 tūkstančiai, o kitų – 50 tūkst. egzempliorių. Pastarųjų pajamos galbūt kasdien pasiekia po 1 mln. litų, tuo metu mūsų – per metus tik 0,5 mln. Visa tai sunaudojama spaustuvei ir darbuotojų skurdžioms algoms (kartais tik 400 litų tesiekiančioms) sumokėti bei dideliems mokesčiams. Per 10 metų sumokėta apie 1,5 mln. litų mokesčių, nors iš valstybės (pavyzdžiui, per Spaudos rėmimo fondą) negauta nė lito. Užtat paramą gauna kiti leidiniai, vieni ir dažniausiai tie patys, teturintys tik po 100 prenumeratorių, tačiau ne už ačiū, o už tam tikrą neoficialų mokestį (kalbama, 10 proc. nuo paramos sumos) gauna paramą, kartais siekiančią net ketvirtį milijono litų.

Kyla klausimas – ar mažus laikraščius, teturinčius tik skolas ir negaunančius jokios valstybinės paramos per Spaudos rėmimo fondą, galima apkrauti tokiais pat dideliais mokesčiais, kaip ir po milijoną litų pajamų kasdien gaunančius dienraščius? Skaudu, kad per visus nepriklausomybės metus net ir dešinieji politikai nebuvo suinteresuoti patriotinio krikščioniško laikraščio išlikimu: nors kreipėmės ne kartą, bet krikščioniško tautinio laikraščio būklė jų nė kiek nejaudina. Galbūt apkraudama mus mokesčiais naujoji koalicija siekia sunaikinti Lietuvos padoriąją spaudą ir palikti tik bulvarinę?.. Kiti leidėjai, juokais, o gal ir rimtai, jau siūlo laikraštį spausdinti užsienyje, kur mokesčiai žymiai mažesni. Beje, PVM mokestis spaudos prenumeratai Europoje neturi lengvatų tik Bulgarijoje. Kitur jis yra labai mažas (pavyzdžiui, keliose Europos šalyse neviršija 5 proc.), o penkios Europos šalys PVM spaudos prenumeratai turi nulinį tarifą.

Kai kurie skaitytojai nerimauja, kad pasikeitusi „XXI amžiaus“ pozicija gali pakenkti dešiniųjų jėgų konsolidavimui ir pačiai Permainų koalicijai. Turime pasakyti, kad pats A. Kubilius yra pasakęs, jog neskaito jį kritikuojančios spaudos (o juo labiau „XXI amžiaus“), ir todėl apie kokią nors neigiamą įtaką jam iš mūsų pusės kalbėti nereikėtų. Iš kitos pusės, mes nemanome, kad reikia nutylėti ar kaip nors pagražinti vadinamosios centro-dešiniųjų koalicijos veiksmus, pakertančius tautos gyvybines jėgas. Paskaičiavimai, kuriuos pateikėme penktadienio numeryje, pasitvirtina net su kaupu. Tas akivaizdu iš būsimojo finansų ministro A. Šemetos aiškinimo, kad vienas PVM procentas duoda biudžetui apie 600 mln. litų pajamų. Kitos šalys esant ekonominei krizei mažina PVM arba ieško kitų galimybių. Ir jokiu būdu neapkrauna ta našta spaudos. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija sutikdama ekonomikos nuosmukį rengiasi sumažinti PVM iki 15 proc., o išrinktasis prezidentas Barakas Obama Amerikos valdymą ekonomikos nuosmukio sąlygomis žada pradėti pustrečio milijono naujų darbo vietų sukūrimu. Todėl sunku paaiškinti Permainų koalicijos „antikrizinius“ planus drastiškai didinant PVM mokestį ir naikinant jo nuolaidas.

Dėkojame skaitytojams, pervedusiems 2 proc. pajamų mokesčio. Šiemet jūsų dėka gavome 6 tūkst. litų daugiau nei pernai, tad mums suteikėte paramos už 17 tūkst. litų. Tai mums didelė pagalba. Daugiausia labdaros šia forma gavome iš Kauno ir Vilniaus apskričių (atitinkamai 7435 ir 4243 litų), padidėjimas iš šių apskričių lyginant su pernai irgi yra žymiausias (atitinkamai 2657 ir 1920 litų). Beveik 1000 litų padidėjo ir Marijampolės apskrities skaitytojų parama „XXI amžiui“ (dabar ji pasiekė 1590 litų). Deja, tik arti 200 litų padidėjo iš Alytaus ir Tauragės apskričių gauta labdara (ji siekia 400 ir 260 litų) ir truputį virš 100 litų padidėjo parama iš Panevėžio ir Telšių apskričių (sudaro 1300 ir 317 litų), vos 70 litų padidėjo Šiaulių apskrities skaitytojų parama (dabar sudaranti tik 157 litus), beveik ta pati kaip ir pernai liko Klaipėdos apskrities skaitytojų labdara (577 litai), o iš Utenos apskrities skaitytojų gauta parama net sumažėjo 80 litų, bet ji vis vien dar siekia 1000 litų. Už visą šią labdarą – paramą dėkojame 2 proc. pajamų mokesčio per mokesčių inspekcijas pervedusiems skaitytojams, kartu apgailestaudami, kad negalime asmeniškai padėkoti (įstatymas neleidžia mokesčių inspekcijai atskleisti paramą teikiančiųjų pavardžių). Prašome jūsų ir po Naujųjų metų suteikti mums paramą, pervedant 2 proc. savo pajamų mokesčio.

Mus toliau leisti laikraštį į pareigoja ir artėjantis Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejus. Mes norime jį deramai sutikti, norime įsitraukti į jo paminėjimą, norime dalyvauti iškilmėse, aprašyti jį mūsų skaitytojams. Ir, be abejo, pasitikti jį savo rašiniais.

Tad nepaisant sunkios laikraščio padėties, mes skelbiame prenumeratą ir kviečiame prenumeruoti „XXI amžių“ kitiems metams. Prenumeruoti patariame iki 2008 metų liepos mėnesio. Nors galima prenumeruoti ir ilgesniam laikotarpiui – tada gal pavyks išvengti galimo PVM už prenumeratą padidėjimo. Ar išsilaikys „XXI amžius“, priklausys nuo Permainų koalicijos sprendimų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija