Atnaujintas 2008 m. lapkričio 28 d.
Nr. 90
(1683)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Didžiuojuosi, kad mano šaknys Perlojoje

Vytautas Visockas

Aktorius Tomas Vaisieta su moksleiviais
prie Vytauto Didžiojo paminklo
Autoriaus ir Rūtos AVERKIENĖS nuotraukos

Nors ir mažai domimės savo istorija, nedaug atsirastų tamsuolių, kurie nežino, kas yra Perloja. Dažnas pasakytų, kad tarp Varėnos ir Merkinės, prie Merkio upės kažkada buvo įkurta Perlojos respublika, kad čia stovi sovietmečiu griautas ir nenugriautas Vytauto Didžiojo paminklas...

Prieš 90 metų šioje gyvenvietėje, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtoje 1378 metais, įvyko visuotinė Perlojos ir jos parapijos sueiga, kuri išrinko Komitetą, jam suteikė plačius įgaliojimus tvarkyti visus Perlojos ir jos parapijos apsaugos, teisėtvarkos ir bendruosius buities reikalus. Už savo nutarimus ir veiklą Komitetas buvo atsakingas tik visuotiniam gyventojų susirinkimui. Tuo Lietuvai labai sudėtingu laikotarpiu Perloja tvarkėsi savarankiškai, turėjo visas gyvenimui būtinas įstaigas ir pareigūnus, savo antspaudą  – todėl ilgainiui buvo pavadinta Perlojos respublika.


Palangos Lurdas

Bronislovas GASIŪNAS

Švč. Marijos statula Palangos
bažnyčioje garbingai stovi prie
Maloningosios Marijos altoriaus

1858 metais Lurde (Prancūzija) apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. 1876 metais toje vietoje buvo pastatyta didinga Bazilika. 1899 metais Palangos parke, šiaurinėje Birutės kalno pusėje, grafas F. Tiškevičius pagal prancūzų architekto Bonome projektą įrengė Lurdo grotą su didžiojo ir mažojo urvo uolomis. Uoloje stovi Lurdo Dievo Motinos Marijos skulptūros kopija, sukurta žinomo danų skulptoriaus Thorno Valdenso (ši skulptūra yra Palangos bažnyčioje). Dabartinę Lurde esančią Dievo Motinos Marijos kopiją savo lėšomis ir rūpesčiu atstatė palangiškė Karolina Rimšienė.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija