Atnaujintas 2008 m. gruodžio 3 d.
Nr. 91
(1684)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Mitai apie permainas ir realybė

Aiškėja vis daugiau žalingų pasekmių, kurias sukels Permainų koalicijos parengtas „antikrizinis“ planas. Jeigu naujai formuojama Vyriausybė nuspręs ne tik naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas keleivių vežimui, bet ir padidins šio mokesčio tarifą iki 20 proc., Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia, kad šalies savivaldybių išlaidos kompensacijoms už transporto lengvatas padidės apie 44 mln. Lt, o viso šalies biudžeto – 7 mln. Lt. Dar keliais milijonais padidės ir keleivius vežančių bendrovių mokami mokesčiai, o tai esą vers branginti autobusų bilietus. Sunki padėtis ir kurortuose. „Antikrizinis planas mus įstums į dar didesnę krizę. Negalėsime konkuruoti su šalių kaimynių kurortais“, – apie savo „perspektyvas“ teigia Palangos ir Nidos verslininkai. Jau dabar kurortų verslininkai gyvena sunkų metą: žiemos sezonui uždaromi turintys senas tradicijas, anksčiau visus metus dirbę viešbučiai. Tuo metu gydytojai perspėja, kad PVM lengvatos vaistams panaikinimas paveiks ne tik pacientus, bet ir medikus.  Ligonių kasos kompensuoja tik nustatytus paslaugų įkainius. Tad panaikinus PVM lengvatą, gydymui reikiamų medikamentų PVM teks dengti pačioms gydymo įstaigoms. Jeigu bus nurašomi PVM pinigai, t.y., įstaiga mokės padidintą PVM ir tai nebus kompensuota, tuomet jie bus atimami iš atlyginimų fondo. Atlyginimai pirmo lygio įstaigose gali sumažėti nuo 10 iki 15 proc., stacionaruose – dar daugiau.

Sveikintina, kad naujoji valdžia rengiasi reformuoti kai kurias išpampusias valstybines institucijas, atsakingas už investicijų pritraukimą ir eksporto skatinimą. Pagal Kubiliaus planus, sutarta, kad institucijos, atsakingos už investicijų pritraukimą ir eksportą, bus sujungtos. Bus įkurta Investicijų pritraukimo agentūra ir Eksporto taryba. Reformuojamas ir Tautinių mažumų bei išeivijos departamentas: jis bus skaidomas – tautinių mažumų reikalais rūpinsis Kultūros ministerija, o išeivijos reikalais – Užsienio reikalų ministerija. Verslą kontroliuojančių institucijų, kurių iš viso yra daugiau kaip 150, revizija užsiims speciali komisija. Šios komisijos darbo rezultatai paaiškės kitą savaitę. Tokioms permainoms gal ir galima pritarti, bet jos tikrai nėra pakankamos šioje srityje. Pašalinus gal 20 ar 50 verslą kontroliuojančių institucijų, našta verslui sumažėtų gana nežymiai.

Tačiau vis stiprėja nerimas, ar tas „permainas“ atlaikys verslininkais paverstų mažųjų, valstybės paramos negaunančių laikraščių redakcijos. Nacionalinė rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacija, vienijanti 33 leidėjus ir leidžianti 37 vietinius laikraščius, Seimo nariams išsiuntė laišką, kuriame aiškina, kad siūlymai didinti PVM spaudos leidiniams ir knygoms bei ketinimai papildomai apmokestinti autorinius honorarus nulems provincijos spaudos bankrotą. Nemažai vietos laikraščių atsidurs ant bankroto ribos, o gyventojai praras pagrindinį informacijos šaltinį. Asociacija taip pat reiškia susirūpinimą dėl ketinimų didinti gyventojų pajamų mokestį už autorinius atlyginimus – jam didinti reikalingų pinigų redakcijos neturi. Lietuvos žurnalistų draugija irgi pareiškė susirūpinimą, kad PVM spaudai didinimas gali skaudžiai smogti kultūrinei, šviečiamajai ir mažajai regionų spaudai, kuri dažnai vienintelė mažųjų miestelių ir kaimo žmonėms teikia vietinę informaciją ir prisideda prie bendruomenių formavimosi. „Tai, kas didžiajai spaudai tik sumažins pelnus, mažąją gali pražudyti. Turėtų būti numatytos priemonės šiai ir dabar nelengvai besiverčiančiai, visuomenei reikalingai žiniasklaidos daliai palaikyti“, – sakoma draugijos pareiškime.

Piktina tai, kad per jėgą brukamas reformas Kubilius lydi melagingomis prielaidomis. Susitikęs su Verslo žurnalistų klubo bei Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovais, Kubilius pompastiškai teigė, kad „dėl principinių dalykų sutarėme, ypatingai vertiname žurnalistų, rašančių verslo temomis išmintį ir suvokimą“. Pagal Kubiliaus spaudos tarnybos pranešimą, žurnalistams nerimą kelia tai, kad jie iki šiol nebuvo įtraukti į socialinio draudimo sistemą, todėl esą nekaupia įnašų Sodroje būsimajai senatvės pensijai. Tai yra melas, nes Sodros mokesčius moka tiek patys etatiniai žurnalistai, tiek „darbdavys“ (redakcija). Esą krizės įveikimo plane numatytas žurnalistų įtraukimas į socialinio draudimo sistemą būtų vykdomas palaipsniui – per artimiausius trejetą metų. Žurnalistai esą norėtų pereinamąjį laikotarpį matyti kiek galima trumpesnį, bet „gerasis“ A. Kubilius pasakė, kad tokie staigūs pokyčiai būtų skaudus smūgis spaudos verslui. Kubilius tik bando spręsti problemą, „jau seniai keliančią nerimą“ žurnalistams. „Leidėjai, kaip ir valstybė, gali rasti būdų, kaip sutaupyti, tačiau tikiuosi, kad tai nebus daroma žurnalistų sąskaita“, – porino žurnalistus „ginančią“ nuostatą A. Kubilius. Gaila, Kubilius nepaaiškino, kaip leidėjai gali išlaikyti laikraštį, kuriam leisti reikia, pavyzdžiui, 600 tūkst. litų, o gaunamos įplaukos tik – 400 tūkst. litų per metus. Ponas Masiulis (gal ir Kubilius) atsakytų: toks laikraštis turi bankrutuoti. Tai koks tada čia rūpestis žurnalistais?.. Jie būtų urmu išmesti į gatvę? Argi galima pritarti šitokiam Permainų koalicijos veikėjų sprendimui? Kubiliaus spaudos tarnyba teigia visai kitus dalykus. Šiaip pradedami kurti mitai apie geruosius permainų kūrėjus.

Pirmadienį dar kitą sumaištį sukėlė pranešimas, kad prenumeruojamai rajoninei spaudai PVM esą nebus didinamas – šiems leidiniams ir toliau bus taikomas lengvatinis 5 proc. tarifas. Kubilius pripažino, kad mokestinės nuolaidos regioninei žiniasklaidai reikalingos, nes skirtumas tarp nacionalinės ir rajoninės spaudos yra didelis. Pasak A. Kubiliaus, laikraščių išnešiojimas neturėtų brangti – tam ketinama skirti 3 mln. litų. Spaudos rėmimo fonde taip pat ketinama numatyti atskirą regioninės spaudos finansavimo eilutę. Tokia parama galėtų siekti iki 3 mln. litų. Tuo tarpu Nacionalinės laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė tvirtino, kad 3 mln. litų pagalba – ne išeitis gelbėjantis nuo sunkmečio, nors tai gal kažkiek situaciją ir sušvelnintų. Ji siūlė PVM lengvatos leidiniams atsisakyti per tam tikrą laikotarpį. „Jeigu mums bus užmesta tokia našta – PVM didinimas nuo 5 iki 20 proc. – daugeliui iš mūsų grės bankrotai ir rajonų gyventojai liks be informacijos“, – sakė asociacijos pirmininkė.

Lieka neaišku, prie kokios spaudos bus priskiriami atskiri leidiniai ir kokios lengvatos bus jiems taikomos.  Pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune einantys maži kultūrinės tautinės pakraipos laikraščiai. Gal šitaip bus pradėtas tiesioginis „netinkamų“ laikraščių naikinimas? Viena valstybinė institucija jau sukurta – tai vadinamasis spaudos rėmimo fondas, kuris vykdo aiškiai diskriminacinę politiką (beje, pritariant dešiniajai TS) kelių laikraščių atžvilgiu. Tad ir toliau „XXI amžiaus“ žlugdymas vyks pilnu tempu. Kai kam iškovota PVM nuolaida – tik pretekstas spausti kitus. Apie Permainų koalicijos vadų „rūpinimąsi“ spauda gana vaizdžiai pasakė E. Masiulis – būsimasis susisiekimo ministras: „Ko jūs čia triukšmaujate dėl tų laikraščių! Užsidarinėjo jie iki šiol, kodėl jiems neužsidarinėti, ir kai bus vykdomas mūsų antikrizinis planas? Juk laikraščiai yra paprasčiausias verslas ir jam priklauso mokėti tuos pačius mokesčius!“. Taigi spauda politikams rūpi tik verslo požiūriu. O, kaip ne kartą įsitikinome, tautinė spauda visai nerūpi vadinamajai dešiniųjų partijai – TS. Gyvename spaudos (draudimo) žlugdymo laikais? Tik ne visi tai supranta.

Kadangi prenumerata jau paskelbta, į „XXI amžiaus“ prenumeratos mokestį nebuvo įtrauktas popieriaus, spausdinimo ir galimas prenumeratos PVM padidėjimas. Vadinasi, turėsime mokėti „iš savęs“: iš savo gaunamų pajamų. Norėdami tesėti įsipareigojimus prenumeratoriams, turėsime atleisti keletą darbuotojų – atsisakyti turėsime pirmiausia žurnalistų. (Beje, dėl lėšų stygiaus mes jau gal 7-8 metus negalime užsisakyti agentūrų – BNS ar Eltos – pranešimų – tai mums per brangu.) Suprantame, kad jokios pagalbos, apie kurią hipotetiškai (gal net mistiškai) kalba Kubilius, tikrai nesulauksime. Labai puikiai prisimename atsakymą, kurį gavome iš į mūsų prašymą padėti, kai patyrėme Spaudos rėmimo fondo diskriminaciją. Tuomet, gal prieš 10 metų, jis „patarė“ kreiptis į patį Spaudos fondą. Patarė lyg pasityčiodamas, nes ieškojome teisingumo. Nejaugi Kubiliaus mylėtojai mano, kad mes dėl to turime jį mylėti, garbinti taip, kaip tai daro kai kurie seimūnai. Gaila, kad per 10-15 metų nepatyrėme nei užuojautos, nei supratimo. Gal, todėl, kad nepatekome į jo „draugų“ ratą.

Kai KAM sumoka karininkams (daugiausiai atėjusiems iš sovietinės kariuomenės) po keletą dešimčių tūkstančių litų „kalėdinių“ premijų (viso 20 mln. Lt), stebiesi, kaip tai galima gresiant ekonominei krizei. (Beje, „XXI amžiaus“ darbuotojai, dirbdami be jokių atostogų, 100-200 litų „kalėdinę“ premiją gavo tik kartą, gal tik prieš 6-7 metus.) Tai kur ta didžioji Permainų mito tiesa?..

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija