Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

„Vilnijos“ Kauno skyriui – 20

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Vilnijos krašto aktyviausi puoselėtojai: Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio lietuvių gimnazijos direktorius Vidmantas Žilys (kairėje) ir „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Alfonsas Petrukevičius

„Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus veiklos 20-mečio minėjimo dalyviai aptarė Vilnijos problemas

Lapkričio 29 dieną paminėti „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus veiklos dvidešimtmetį į VDU Rasos gimnazijos salėje nuo ankstaus ryto rinkosi kauniečiai, vilniečiai, Vilniaus krašto lietuviškų mokyklų mokytojai – visi tie, kuriems rūpi Vilnijos lietuvių gyvenimas, švietimas ir politinė padėtis. Aptarti, ko siekta, kas pasiekta ir kas prarasta  atvyko „Vilnijos“ draudijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva, draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Alfonsas Petrukevičius, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilys, Vilnijos krašto Baltosios Vokės, Jašiūnų, Turgelių, Eišiškių, Poškonių, Dieveniškių lietuviškų mokyklų mokytojai, Lietuvos Seimo narys Rytas Kupčinskas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Gediminas Žukauskas, KTU Radioelektronikos fakulteto dėstytojas Gediminas Adlys ir daug kitų Vilnijos krašto rėmimo aktyvistų.

Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko vardu savivaldybės atstovas G. Žukauskas įteikė padėkos raštus ir atminimo dovanėles grupei „Vilnijos“ draugijos aktyvistų.

„Vilnijos“ Kauno skyriaus pirmininkas A. Petrukevičius, šias pareigas einantis jau šešiolika metų, savo ataskaitą pradėjo ne optimistine gaida – iš keturiolikos lietuviškų darželių liko tik vienuolika. Prelegentas pareiškė savo nuomonę ir apie kandidatą į Švietimo ministrus G. Steponavičių, kuris esąs globalistas, todėl jam švietimo problemos ir lietuvybė Vilnijoje vargu ae rūpi. Dabar ruošiamasi kurti naujus regionus. Naujai vyriausybei reikia gerai pagalvoti, kokią reikšmę jie turės Rytų Lietuvai.

A. Petrukevičiaus nuomone, 1994 metų spalio mėnesį pasirašytoje Lietuvos ir Lenkijos savitarpio bendradarbiavimo ir geros kaimynystės sutartyje nebuvo nė žodžio apie 1920 metų Želigovskio ir Pilsudskio karinę avantiūrą prieš Lietuvą. Pranešėjas reiškė viltį, kad galbūt naujoji Lietuvos vyriausybė atkreips dėmesį į šią formuluotę ir imsis žygių ją pakeisti.   Kauno skyriaus pirmininkas nuoširdžiai dėkojo už pagalbą Vilnijos lietuviams  prof. Alvydui Šeškevičiui, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkui R. Kupčinskui, KTU dėstytojui G. Adliui, G. Žukauskui,  Kauno dramos teatro direktoriui Egidijui Stancikui, Aldonai Juškaitei ir daugeliui kitų.

Lietuviškų mokyklų situaciją Šalčininkų krašte apžvelgė Lietuvos tūkstantmečio vardo gimnazijos vadovas V. Žilys. Šalčininkų rajone prieš 20 metų buvo viena lietuviška mokykla. Pamažu lietuviškos mokyklos steigėsi Baltojoje Vokėje, Dieveniškėse, Eišiškėse. Buvusiai komunistinei nomenklatūrai atiteko valdžia seniūnijose. Pasak V. Žilio, jei 2002 metais Šalčininkų rajone buvo 16 pradinių lietuviškų mokyklų, tai 2007 metais liko šešios pradinės mokyklos, o pagrindinių mokyklų liko tik keturios... Labai įdomią statistiką išgirdo konferencijos dalyviai ir svečiai. Pasak pranešėjo, nuo 2002 iki 2007 metų Tautinių mažumų mokyklose (rusų, lenkų)  lietuvių kalbos valstybinį egzaminą neišlaikė 12,44 proc. moksleivių, o lietuviškose mokyklose (visoje Lietuvoje) gimtosios kalbos egzamino neišlaikė net 16,14 proc. moksleivių... Kitas klausimas: jei švietimas valstybinis, tai kodėl atiduotas savivaldybėms? Jei regionams  būtų priskirtos valstybinio švietimo funkcijos, tada viskas išsispręstų. Pasak V. Žilio, Lietuvoje turi būti valstybinio švietimo mokykla. Šalčininkų rajone dirba pedagogai po dvidešimt ir daugiau metų, o už kelionę į darbą jiems nėra atlyginama. Jei mokytojui būtų sudarytos geros sąlygos, tikrai nestigtų pedagogų Vilnijos mokyklose. Tačiau Lietuvos vadovybė nesudaro gerų sąlygų, kad pedagogai noriai vyktų į Šalčios, Rytų Lietuvos mokyklas nuolatiniam darbui. Vilnijos krašte tik Dieveniškių parapijoje yra lietuvis kunigas. Kas gali sutramdyti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių savivalę, valstybinės kalbos įstatymo ignoravimą, konstitucinių teisių pažeidinėjimus priimant į darbą, „reorganizuojant“ lietuviškas Vilnijos mokyklas, propaguojant rezervatinį parapijinį patriotizmą? Tai, matyt, klausimai jau naujajai Lietuvos valdžiai, nes jai turėtų rūpėti šis kraštas.

Diskusijose kalbėjo Jašiūnų lietuviškos mokyklos mokytoja Aldona Žukauskienė, Poškonių mokyklos direktoriaus pavaduotojas Voldemaras Kliacevičius ir kiti. Vilnijos krašto skaudžiausias temas apžvelgė ir apibendrino „Vilnijos“ draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva. Rytų Lietuvos lietuvybės, švietimo, istorinio paveldo ir ateities problemos neatidėliotinai turi būti  sprendžiamos.

Autoriaus nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“