Atnaujintas 2008 m. gruodžio 17 d.
Nr. 95
(1688)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Ar Vincas Kudirka buvo bedievis?..

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Šių metų paskutiniąją dieną sueis 150 metų nuo vieno žymiausių XX amžiaus antrosios pusės tautinio atgimimo judėjimo veikėjų ir ideologų, rašytojo, poeto, publicisto, literatūros kritiko, muziko, vertėjo, visuomenės veikėjo Vinco Kudirkos gimimo.

Iki šiol ne vieno lietuvio sąmonėje įsitvirtinusi nuomonė, kad V. Kudirka buvo bedievis. Iš tiesų jis nelankė bažnyčios, nėjo išpažinties, kritikavo kunigus už netikusius poelgius: pritarimą caro politikai, kortavimą, girtuoklystę, nusigręžimą nuo dvasinių vertybių. Tačiau spręsti apie žmogaus pasaulėžiūrą tokio siauro požiūrio neužtenka. Pasaulėžiūrą geriausiai atspindi darbai. Tokia nuostata vyravo lapkričio 27–28 dienomis Vilniuje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Vinco Kudirkos veikla ir idėjos XX–XXI amžiaus pradžios Vidurio Rytų Europos kultūros sklaidoje“.


Kalboje gimtojoje – tautos dvasia ir gyvybė

Prof. Ona VOVERIENĖ

Kalba gimtoji –

Gyvastie tautos

Per amžių amžius

Mums žaliuoji

Kantriąja eglele,

Kadagėliu kvapniuoju.

Su tavimi

Gyvenimą gyvename –

Šaknim – su protėvių žeme,

Šakom – su dangumi aukštuoju.

                                  Zita Čepulytė

Kai intelektualai ginčijasi dėl lietuvių kalbos dabartinės būklės, kai tarp mokslininkų, kalbos specialistų iškastas karo kirvis, kaip gaivaus šaltinio versmė skamba poetės Z. Čepulytės eilės, skirtos gimtajai kalbai ir jos puoselėtojams – M. Mažvydui, M. Daukšai, K. Sirvydui, K. Donelaičiui, L. Rėzai, D. Poškai, A. Strazdui, S. Daukantui, A. Baranauskui, M. Valančiui, Maironiui, V. Kudirkai, J. Baranauskui ir kitiems Lietuvos šviesuoliams.


Liokajai ir jų globėjai tie patys

Petras KATINAS

Lietuvoje leidžiami rusų savaitraščiai paskelbė džiugią žinią, kad Rusijos ambasadoje 80-mečio proga buvo labai iškilmingai pagerbtas lietuvių poetas ir vertėjas Juozas Macevičius. Mat Tarptautinės rusakalbių rašytojų federacijos (yra ir tokia, paties V. Putino globojama) prezidiumas „už ištikimybę nacionalinėms tradicijoms, aktyvią gyvenimo poziciją, svarų indėlį į kultūrinį bendradarbiavimą, taikos ir tautų draugystės stiprinimą“, apdovanojo jubiliatą medaliu „Už tarptautinių gimtosios kalbos ir literatūros pozicijų stiprinimą“. Kažin kada rusakalbių rašytojų federacijai parūpo lietuvių kalba ir ištikimybė nacionalinėms tradicijoms? Negi nacionaline tradicija laikoma komunistų partijos, okupacinio režimo vadų ir vadukų šlovinimas? Pagaliau visi žino, ką reiškia senu politiniu žargonu tariami žodžiai apie tautų draugystę – puikiai žinome ir savo kailiu pajutome.


Skleidęs dorą, šviesą ir tiesą

Bronius VERTELKA

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas
įteikia popiežiaus Benedikto XVI
palaiminimą Lietuvos moterų lygos
Panevėžio skyriaus pirmininkei
Liudvikai Knizikevičienei

Gruodžio 9-ąją Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje „Antrasis aukštas“ vyko konferencija „Vincui Kudirkai – 150“, kurią surengė biblioteka, Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyrius ir „Žiemgalos“ draugijos Panevėžio skyrius.

Svarbesnius poeto, prozininko, vertėjo, Lietuvos himno autoriaus V. Kudirkos biografijos faktus priminė Mykolo Karkos vidurinės mokyklos moksleiviai. Minėjimo dalyviams grojo Muzikos mokyklos smuikininkų ansambliai (vadovė Birutė Juodviršienė), V. Kudirkos kūrybą skaitė J. Miltinio dramos teatro aktorius Petras Kežys.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija