Atnaujintas 2008 m. gruodžio 24 d.
Nr. 97
(1690)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Krizė Graikijoje

Giedrius Grabauskas–Karoblis

Nuo gruodžio pradžios Graikijoje tęsiasi masiniai neramumai, peraugę į giliausią per kelis dešimtmečius krizę. Ši krizė prasidėjo gruodžio 6 dieną, kai jaunimo grupuotėms susirėmus su policija buvo nušautas 15 metų jaunuolis. Policijos patrulių mašinai lėtai važiuojant Atėnų Estarchijos rajono gatve, prie automobilio puolė apie 30 jaunuolių būrys. Tada vienas policininkas metė garsinę granatą, o kitas paleido kelis įspėjamuosius šūvius. Viena iš prevencinių kulkų pataikė į penkiolikmetį Aleksį Grigoropulą, jis mirė vietoje. Gruodžio 7 dieną anksti ryte prasidėjo jaunimo riaušės: buvo padegti keli prekybos centrai, deginami automobiliai, siaubiami bankų pastatai. Tą dieną susirėmimai daugiausia vyko Atėnuose, antrame pagal dydį Solonikų mieste ir stambiame Patrų uostamiestyje. Apie 15 valandą Atėnų centre prasidėjo masinė eisena, kurioje dalyvavo 5 tūkstančiai žmonių. Šį renginį organizavo Graikijos komunistų partija, Graikijos radikalių kairiųjų jėgų koalicija (Siriza) ir įvairios anarchistų grupuotės. Iš pradžių vyko taiki eisena, bet vėliau protestuotojai ėmė plėšti ir padeginėti parduotuves, automobilius, policijos pareigūnus apmėtė akmenimis ir buteliais su padegamuoju skysčiu. Minios nenuramino ir teisėsaugos atstovų pranešimai, kad mirtiną šūvį į A. Grigoropulą paleidęs policininkas sulaikytas, vyksta išsamus įvykio tyrimas.

Gruodžio 8 dieną neramumai dar labiau išsiplėtė: buvo padegta per 70 bankų ir parduotuvių, per 100 automobilių, susidūrimuose su policija buvo naudojami akmenys ir buteliai su Molotovo kokteiliu. Gruodžio 8 dienos vakare 15 graikų anarchistų užgrobė Graikijos konsulatą Berlyne. Gruodžio 9 dieną komunistų ir anarchistų grupuotės vėl puolė parduotuves, pašto skyrius, padegė teatro pastatą Atėnų centre, „Titanijos“ viešbutį. Buvo užpultas ir Rusijos NTV televizijos reporteris Vadimas Gluzkeris ir jį lydėjęs operatorius su videokamera. V. Gluzkerį užpuolikai sumušė, sugadino filmavimo kamerą. Tą dieną stambūs maištininkų susirėmimai su policija vyko ne tik Atėnų, Solonikų ir Patrų miestuose, bet ir Herakliono, Perkiro, Janinos miestuose, Korfu saloje. Masiniai parduotuvių plėšimai ir padegimai, susirėmimai su policija tęsėsi ir gruodžio 12–17 dienomis. Gruodžio 13 dieną protestuotojai net buvo užėmę privačią televizijos stotį Patrų mieste. Ten jie išdėstė savo poziciją ir po dviejų valandų iš televizijos pasitraukė. Tą pačią dieną metaliniais strypais ginkluotų komunistų ir anarchistų būriai susirinko prie Atėnų centre esančio advokato Aleksio Kugiaso, atstovaujančio mirtiną šūvį į penkiolikmetį jaunuolį paleidusio policininko interesams, įsiveržė į pastatą, išvijo iš jo darbuotojus, sunaikino biuro įrangą, sulaužė stalus ir kitus baldus, išdaužė langus ir pasišalino.

Gruodžio 18 dieną Kretos salos Hanjos mieste jaunuolių minia įsiveržė į vietos televizijos stotį ir pareikalavo parodyti per televiziją du jų parengtus vaizdo įrašus. Kai televizijos darbuotojai įvykdė jų reikalavimus, jaunuoliai  iš televizijos pastato pasitraukė. Gruodžio 20 dieną maištininkų minios vykdė išpuolius Solonikų mieste. Jie nusiaubė ir padegė keliolika parduotuvių, užgrobė „Olimpiakoso“ kino teatrą, užpuolė ir sumušė Solonikų merą V. Papageorgopulą. Vakare įsisiautėjusių jaunuolių minia, vadovaujama Komunistų partijos Solonikų skyriaus aktyvistų, užėmė keturias radijo stotis.

Gruodžio 20–21 dienomis dar labiau plito smurtas šalies sostinėje. Gruodžio 20 dienos vakare Atėnuose kelių tūkstančių maištininkų minia padegė daugybę automobilių, kelias parduotuves, banko pastatą. Gruodžio 21 dienos ryte vyko policijos ir protestuotojų susirėmimai, policijos pareigūnai buvo apmėtyti akmenimis, įsisiautėję jaunuoliai užpuolė žurnalistus, juos mušė, sugadino kelis fotoaparatus. Trys sunkiau sužeisti žurnalistai išgabenti į ligonines. Prie graikų maištininkų prisidėjo komunistai ir anarchistai, atvykę iš Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos.

Pati informacija apie įvykius Graikijoje gana prieštaringa, kai kurios žiniasklaidos priemonės iškreipia šių įvykių vaizdą. Šių metų gegužės–spalio mėnesiais vyko masinės profsąjungų organizuotos akcijos: mitingai, piketai, demonstracijos. Jose reikalauta įvairių socialinių garantijų ir protestuojama prieš valdžios planus didinti pensinį amžių. Mitinguose ir demonstracijoje, streikuose dalyvaudavo šimtai tūkstančių žmonių. Tai davė teigiamų rezultatų ir Graikijos vyriausybė atsisakė planų didinti pensinį amžių. Nuo gruodžio 6 dienos prasidėjo komunistų maištas: sunaikinta ir apgadinta daugybė pastatų, nuostoliai siekia jau arti 1,5 milijardo eurų, sužeista virš 250 žmonių. Masinėse riaušėse ir organizuotose parduotuvių, bankų bei įvairių kitų pastatų užpuolimuose dalyvauja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių žmonių, provincijos miestuose – nuo šimto iki kelių šimtų žmonių.

Padėtis Graikijoje per paskutinius kelerius metus nebuvo labai stabili, tačiau tokio masto neramumai buvo tikra staigmena. Jų jau nebuvo nuo Graikijos pilietinio karo (1946–1949) laikų. Tada tarpusavyje kovojo komunistai ir rojalistai. Tačiau pagrindiniai kovos veiksmai vyko ne sostinėje, o Graikijos provincijoje. 1949 metų rudenį iš SSRS remiamos komunistų pajėgos galutinai pralaimėjo.

Neramumai daugiausia kyla stambiausiuose miestuose, tačiau ir provincijoje nemažai išpuolių. Gruodžio 13 dieną Samo saloje buvo apiplėštas pašto skyrius. Jau kitą dieną policija sulaikė penkis užpuolime dalyvavusius asmenis, visi jie priklauso Komunistų partijai. Neramu ir Korfu saloje: čia greta organizuotų išpuolių prieš policijos pareigūnus, bankus ir parduotuves daugėja ir pavienių išpuolių. Pastarieji naudojasi tuo, kad policija grumiasi su maištininkų miniomis, ir gali netrukdomi vykdyti nusikaltimus.

Graikijos saugumo tarnybos aiškinasi, kas yra šių masinių neramumų, faktiškai jau trečią savaitę besitęsiančio ginkluoto maišto organizatoriai. Nustatyta, kad organizatorių tinklą sudaro daugiausia Graikijos komunistų partijos ir įvairių anarchistinių organizacijų veikėjai. Kai kurie iš jų bendravo su profesoriumi Aleksandru Giotopulu, teroristinės organizacijos „Lapkričio 17“ vadovu. Ši organizacija veikė Graikijoje nuo 1975 metų, ji yra prisiėmusi atsakomybę už 22 žmonių nužudymą. Tarp žuvusiųjų yra ir du JAV diplomatai, dešimt graikų politikų ir žurnalistų, keli Graikijos policijos pareigūnai, keli JAV ir Didžiosios Britanijos kariškiai.

 „Lapkričio 17“ organizacija buvo išaiškinta 2002 metais, tada buvo suimta 12 aktyvių grupuotės narių. 2003 metais profesorius A. Giotopulas ir dauguma kitų teroristų nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Keli dabar aktyviai veikiantys komunistų veikėjai, priskiriami maišto organizatorių ratui, priklausė „Lapkričio 17“ teroristų grupuotės rezervui.

Padėtis Graikijoje neramina ir kitų Europos šalių vadovus. Graikijos vyriausybei, vadovaujamai K. Karamanlio, neįvedant ypatingosios padėties ir nesiimant griežtų priemonių prieš maišto organizatorius ir dalyvius, padėtis tampa nekontroliuojama. Graikijoje jau įsivyravo faktinė dvivaldystė: komunistų ir anarchistų būriai padeginėja pastatus, įsilaužia į radijo ir televizijos stotis, pašto skyrius, advokatų biurus, muša žurnalistus, įvedinėja „savo tvarką“. Jei padėtis šalyje nerims, gerokai sumažės atvykstančių turistų srautas. O iš turizmo sektoriaus Graikija gauna didelę dalį šalies biudžeto pajamų.

Graikijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas patriarchas Serafimas kreipėsi į tautiečius, ragindamas juos nurimti, nepasiduoti provokacijos ir kurstymams, melstis už taiką šalyje. Garsus mokslininkas, buvęs Atėnų universiteto rektorius K. Karetis paragino jaunuolius nepasiduoti komunistinių jėgų kurstymams, nedalyvauti plėšimuose ir vandalizmo akcijose.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija