Atnaujintas 2008 m. gruodžio 27 d.
Nr. 98
(1691)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Dėkokime, kad Dievo Žodis pasiekė Lietuvą

Kalėdinis laiškas Kauno arkivyskupijos kunigams, vienuoliams ir visiems tikintiesiems

Jėzaus Kristaus Gimimo šventė ne tik atneša skaidraus džiaugsmo, bet ir suteikia galimybę apmąstyti esminius žmogaus būties klausimus. Apaštalas Paulius laiške Titui, skaitomame šv. Kalėdų naktį, taip rašo: „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje, laukdami palaimintos vilties – mūsų didžiojo Dievo ir Gelbėtojo Kristaus Jėzaus šlovės apsireiškimo“ (Tit 2,11-12). Taigi šv. Kalėdos neša džiaugsmo ir vilties žinią pasauliui, praradusiam viltį ir atsidūrusiam dvasinėje, o pastaruoju metu ir medžiaginėje krizėje.

Advento pradžioje internetinėje svetainėje buvo paskelbtas į Dievą netikinčio žmogaus straipsnis „Pasaulis ritasi į bedugnę“. Autorius nupiešė juodą scenarijų: pasaulis eina susinaikinimo keliu ir greitai šis kelias pasibaigs. Nors straipsnio mintys atrodė labai šokiruojančios, bet jos turi realų pagrindą – Dievo tvarką atmetęs pasaulis naikina pats save ir neturi vilties išsigelbėti. Tik Dievo žodis įlieja šviesos ir vilties. Psalmistas su viltimi kreipiasi į Dievą: „Viešpatie, Galybių Dieve, pastatyk mus ant kojų! Tešviečia mums tavo veidas ir mes būsim išgelbėti!“ (Ps 80, 20)

Tautų susipriešinimas, teroristų siautėjimas, atnaujinamas šaltasis karas, dėl neprotingo gamtos išteklių naudojimo gresianti ekologinė katastrofa, didžiųjų bankų griūtys, iš bado mirštantys žmonės – tai akivaizdūs sunkios ligos simptomai. Dievą atmetęs ir mamoną garbinantis pasaulis neturi programos sustabdyti šią mirtiną ligą.

Tačiau programa yra. Prieš du tūkstančius metų žmogumi tapęs Dievo Sūnus Jėzus Kristus pasauliui paskelbė Gerosios Naujienos programą. Perskaitykime Evangelijos pagal Matą (Mt. 5, 1 – 11) penktąjį skyrių ir nustebsime pamatę, kad yra nubrėžtas visiškai aiškus kelias, kuriuo eidamas žmogus negali patekti į jokią krizę. Jėzus kalba: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai, (...) romieji, (...) trokštantieji teisybės. Palaiminti gailestingieji, (...) tyraširdžiai, (...) taikdariai“. Štai kelias, kuriuo Betliejaus Kūdikis kviečia eiti mus visus. Šis kelias yra tikras, saugus, nes jį nutiesė žmogumi tapęs Dievas ir nėra kito kelio, kuriuo eidami, galėtume išsigelbėti. Dėl to apaštalas Petras vyriausiems kunigams ir tautos vadovams kalbėjo: „Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu. Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ (Apd 4, 11-12).

Mes, priėmusieji Kristaus Evangeliją ir bandantys padaryti ją savo gyvenimo keliu, esame palaiminti. Tačiau drauge turime jausti atsakomybę už Evangelijos žinios sklaidą savo Tėvynėje ir pasaulyje. Apgailėtinas ir niekuo nepateisinamas krikščionių elgesys, jei priėmę Krikštą negyvena Evangelija ir tokiu būdu skleidžia blogą liudijimą, tarsi Dievo Žodis būtų nepajėgus keisti žmogaus gyvenimą.

Ateinančius metus Lietuvos vyskupai paskelbė Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejiniais metais. Ką šituo jie norėjo pasakyti? Pirmiausia tai, kad turime būti dėkingi, jog Dievo Žodis pasiekė Lietuvą ir mes esame ne stabus garbinantys pagonys, bet į Dievo vaikų garbę pakviesti žmonės. Antra, Jubiliejiniais metais mes esame kviečiami permąstyti Kristaus Gerosios Naujienos kelionę mūsų krašte, įvertinti dabartį ir prisiimti atsakomybę už Evangelijos likimą ateityje.

Vyskupai kviečia kunigus, vienuolius ir pasauliečius ateinančiais metais sutelkti jėgas ir sutartinai dirbti, kad Dievo Žodis pasiektų kuo daugiau mūsų krašto žmonių, ypač šeimas ir jaunimą, kad jis taptų tuo „dviašmeniu kalaviju“, prasiskverbiančiu iki sielos ir dvasios gelmių (plg. Žyd 4, 12).

Šiandienei Lietuvai, siekiančiai nugalėti iškilusias ekonomines ir moralines grėsmes, vienintelis aiškus ir saugus kelias yra Kristaus Evangelijos kelias. Protingi ekonomistai, suvokiantieji iškilusius pavojus, kaip pagrindinę priemonę siūlo žmonėms sumažinti vartojimą. Ką tai reiškia? Iš tikrųjų tai siūlymas eiti evangeliniu keliu, nes Evangelija kviečia žmogų ne tik priimti Kristų, bet ir saikingai naudotis žemiškomis gėrybėmis. Besaikis jų naudojimas yra ne Evangelijos, bet pinigus ir daiktus garbinančio kapitalizmo kelias. Šis kelias visuomet veda į akligatvį, į socialinę atskirtį tarp turtingųjų ir vargšų, galų gale – į visuotinę moralinę ir ekonominę krizę.

Žmonės Lietuvoje, kaip kadaise Atėnų Akropolyje, garbina daug stabų. Reklama kviečia dievinti daiktus, vis daugiau jų perkant, perša su žmogaus savigarba prasilenkiančias madas, siūlo pramogas, kurių tikslas ištraukti kuo daugiau pinigų. Kaip apaštalas Paulius, taip ir mes nebijokime stabų, nes jų kojos molinės. Tačiau nebijoti galima tik turint šio apaštalo dvasią ir pasiryžimą stovėti šalia Kristaus net tuomet, jei būtų rizikuojama kai ką prarasti. Rizika gresia visuomet. Kai Popiežius pasisako už teisingumą ar taiką, jo žodžius priima visas pasaulis, tačiau kai jis gina gyvybę ar šeimos šventumą, iškart pasipila kritika, kad Bažnyčia neina su gyvenimu ir yra atsilikusi. Panašiai išjuoktas bei pažemintas rizikuoja būti kiekvienas nuoseklus tikintysis, bandantis eiti Evangelijos keliu. Betliejaus Kūdikis kviečia savo ištikimus sekėjus būti drąsiais nešti bet kokį kryžių, kurį uždeda Dievo nepažįstantis pasaulis.

Šalia Kristaus gali stovėti tik tas, kuris negarbina stabų, yra solidarus su silpnais žmonėmis ir pasaulio keitimą pradeda nuo savęs. Evangelija pirmiausia kviečia ne kitus pakeisti, bet keistis patiems ir po to liudyti pasikeitimo džiaugsmą. Šv. Kalėdos bus palaimingos tik tuo atveju, jeigu bandysime geriau pažinti Kristų ir ištikimiau jį seksime. Tad per Kalėdų šventes pabandykime surasti atsakymą į klausimą: ką mums asmeniškai reiškia Kristus?

Sveikindamas kunigus, sielovados talkininkus, vienuolius ir visus tikinčiuosius su šv. Kalėdomis, linkiu, kad Kristaus Gimimo šventės būtų šviesios, viltingos ir giliai prasmingos! Telaimina jus Betliejaus Kūdikis!

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija