Atnaujintas 2008 m. gruodžio 31 d.
Nr. 99
(1692)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Atminimo lenta generolui M. Pečiulioniui

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Atminimo lenta brigados
generolui Motiejui Pečiulioniui
prie namo, kuriame
jis gyveno 1935–1940 metais

Prie atminimo lentos

Šiemet sukako 120 metų, kai Seinų apskrities Krosnos valsčiaus Ronciškių kaime gimė brigados generolas Motiejus Pečiulionis. Tai vienintelis generolas, kuriam likimas lėmė dalyvauti Lietuvos partizaninio pasipriešinimo kovoje su sovietiniais okupantais 1944–1945 metais.  Gruodžio 19 dieną Kaune, prie K. Donelaičio g. 75-ojo namo (buvęs Nr. 37), kuriame 1935–1940 metais gyveno Lietuvos Nepriklausomybės kovų, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, trijų Vyčio kryžiaus ordinų (vieno po mirties) kavalierius, brigados generolas Motiejus Pečiulionis (1888 01 31 – 1960 01 26), pritvirtinta atminimo lenta. Į lentos atidengimo ceremoniją atvyko Kauno miesto vicemeras Stanislovas  Buškevičius, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikai Algirdas Markūnas, Audronė Veilentienė, Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos kariuomenės karininkai, rezistencinės kovos dalyviai, atminimo lentos autorius skulptorius Juozas Šlivinskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus pavaduotoja Birutė Burauskaitė ir daug kitų garbių svečių.

Istorikas A. Markūnas papasakojo apie generolo M. Pečiulionio gyvenimo ir kovos kelią. Jaunasis M. Pečiulionis studijavo Petrapilio universitete matematiką, tačiau kilus Pirmajam pasauliniam karui ėjo savanoriu į rusų kariuomenę, gavo karininko laipsnį. 1918 metais grįžo į Lietuvą ir netrukus stojo į Lietuvos kariuomenę, vadovavo artilerijos daliniams kovoje su bolševikais ir bermontininkais. Už jo drąsą, sumanumą ir taiklią ranką kariai jį vadino Perkūno dieduku. Jau 1925 metais M. Pečiulionis gavo pulkininko leitenanto laipsnį ir buvo pasiųstas į artilerijos kursus Paryžiuje. Grįžęs ėmėsi modernizuoti Kauno Šančių artilerijos dirbtuves. 1935 metais jam suteikiamas brigados generolo laipsnis. Generolas laisvai kalbėjo lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų kalbomis, skaitė knygas anglų, vokiečių, latvių kalbomis. Todėl dažnai kariuomenės  reikalais buvo siunčiamas į Europos šalis... 1936 metais išėjęs į atsargą dirbo „Lietuvos žiniose“ ir Amerikos lietuvių bendrovėje. Vokiečių okupacijos metais generolas dirbo Vilniaus aliejaus fabriko direktoriumi. Priartėjus  naujai sovietų okupacijai, gen. M. Pečiulionis išsiuntė savo šeimą į užsienį, o pats liko Lietuvoje, užmezgė ryšius su LLA, tapo Vilniaus karinės apygardos vadu. 1945 m. lapkričio 30 dieną buvo suimtas. Žiauriai visus metus (naktimis) tardytas, kankintas nieko neišdavė. Nuteistas 10-čiai metų Sibiro lagerių. Grįžęs negavo darbo ir pensijos. Gyvenimą baigė senelių invalidų namuose Ilguvoje (Šakių raj.). Mirė 1960 m. sausio 26 dieną. Giminių pastangomis palaidotas Kauno Panemunės kapinėse.

Atminimo lentą, sukurtą Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos iniciatyva, atidengė istorikas A. Markūnas ir Kauno m. vicemeras S. Buškevičius.

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija