Atnaujintas 2009 m. sausio 7 d.
Nr. 2
(1694)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Parodoje – 600 metų Trakų bažnyčios istorija

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Stebuklingasis Trakų Dievo Motinos
paveikslas. XV a. pab.-XVI a. pr.
Aptaisas – auksakalys Frydrichas
Šemnikas, Vilnius, XVIII a. I ketv.

Gruodžio 18 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Vilniaus Arkivyskupijos salėje minint Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios 600 metų jubiliejų atidaryta paroda „Neišeikvojamiems dangaus turtams pašvęsta…“ Parodą pristatė bažnyčios klebonas dek., teol. lic. Valdas Girdžiušas, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, Arkivyskupijos kurijos menotyrininkė dr. Sigutė Maslauskaitė, parodos mokslinė konsultantė doc. dr. Giedrė Mickūnaitė.

Surengti parodą, kurios eksponatai pasakoja 600 metų senumo istoriją, pasitaikė gera proga – dabar bažnyčia restauruojama, daug bažnytinio meno vertybių laikoma saugyklose. Į parodą pateko tik dalis bažnyčios lobyno – votai, metaliniai paveikslų aptaisai, daug paveikslų, bažnytinių apeigų reikmenų, atvežta net keletas senovinių suolų. Susigaudyti tokioje gausybėje eksponatų padėjo doc. dr. G. Mickūnaitė. Ji pastebėjo, kad parodoje ryškios dvi pagrindinės linijos: tai fundatoriaus didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Švč. M. Marijos kultas.

Trakų parapinę bažnyčią 1409 metų gegužės 24 dieną fundacine privilegija įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Fundatorius niekada nebuvo užmirštas, jo portretas visą laiką puošė bažnyčią. Tačiau per 600 metų bažnyčiai teko ne tik klestėti, bet ir kentėti. Jos neaplenkė nei karai, nei gaisrai. Taigi ir pirminis Vytauto portretas neišliko. Dabartinis, eksponuojamas parodoje, nėra panašus į kitus jo portretus,  tačiau jo autentiškumu neabejojama. Apie tai liudija paveikslo apačioje lotynų kalba įkomponuotas užrašas: „Aleksandras Vytautas, didysis Lietuvos kunigaikštis, kuris šią bažnyčią įsteigė 1409 Dievo metais“. Didelio formato drobėje visu ūgiu nutapytas fundatorius primena barzdotą XVII a. pirmosios pusės kostiumu vilkintį bajorą, kurio krūtinę puošia kabantis medalionas – ypatingo pamaldumo į Švč. M. Mariją ženklas. Dešine ranka Vytautas rodo į kitoje rankoje laikomą kalaviją. Paveikslo kairėje nutapytas ant stalelio esančios kunigaikščio insignijos mitra ir mantija – valstybės veikėjo aukščiausios valdžios ženklai.

Nuo seno Trakų bažnyčioje garbinamas Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas (XV a. pab. – XVI a. pr.), papuoštas auksiniais aptaisais (XVII a.). Tai vilniečio auksakalio Jono Frydricho Šemniko kūrinys. XVIII a. pradžioje (aptaisų pagaminimo metais) paveikslo nugarinėje pusėje buvo įrašyta, kad šią ikoną Vytautui krikšto proga padovanojo Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391–1425). Manoma, kad šia vertinga dovana Emanuelis II Paleologas siekė įsiteikti Vytautui, tikėdamasis jo pagalbos kovojant prieš Osmanų kariuomenę ir turkų puldinėjimus. Bėgant metams, paveikslas buvo pertapytas bizantinę dailę primenančia maniera. Dabar sunku pasakyti, ar tai ta pati autentiška dovana Vytautui. „Vienam atvaizdui sunykus, legenda lieka gyvuoti ir susiejama su kitu garbingu paveikslu“, – pastebi G. Mickūnaitė. Žinoma, kad Trakus XVII a. viduryje niokojo Maskvos kariuomenė. Stebuklingąjį Dievo Motinos paveikslą pavyko išgelbėti. 1667 metų rugsėjo 8 dieną keturių vyskupų vedama procesija Dievo Motinos paveikslą grąžino į baroko formas įgavusios bažnyčios Didįjį altorių. Nuo tų laikų rugsėjo 8-ąją (Švč. M. Marijos gimimo dieną) Trakuose kasmet rengiami atlaidai. Paveikslas vis labiau garsėjo stebuklais ir malonėmis. Atsidėkodami žmonės dovanojo karūnas, aptaisus, juvelyrikos dirbinius.

„1718 m. rugsėjį surengtos ypatingos aštuonias dienas trukusios iškilmės – Trakų Dievo Motinos paveikslas vainikuotas iš Romos atsiųstomis karūnomis, o Trakų Dievo Motina paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėja“, – pasakojo G. Mickūnaitė.

Vasarą Trakuose vykdyti archeologiniai tyrinėjimai atskleidė ne vieną praeities paslaptį. „Prisikasėme iki XV a. pradžios. Unikalūs radiniai – architektūrinės detalės, karstų fragmentai dabar tyrinėjami“, – sakė archeologai. Prieš metus atidengtos XV amžiaus freskos. Geriausiai išlikusi patriarcho Jokūbo figūra su sūnumi. Menotyrininkų nuomone, tai originali freska, kitur tokios nerasta. Ją restauravus, Trakų bažnyčia turės didelę vertybę.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija