Atnaujintas 2009 m. sausio 16 d.
Nr. 5
(1697)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Permainų koalicijos raktai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Praėjusią savaitę Seimo valdyba ėmėsi naikinti apribojimus žurnalistams. Naikinamos taip vadinamos kvotos, kai į Seimą galėjo patekti vos keli vieno leidinio žurnalistai. Be to, Seimo valdyba nusprendė, kad ir žurnalistei R. Grinevičiūtei gali būti išduotas leidimas įeiti į Seimą. Sausio 14 dieną Seimo valdyba, atsižvelgdama į dabartinę finansinę padėtį, gerokai sumažino lėšas komandiruotėms. 2008 metais komandiruočių reikmėms buvo skirta 3, 4 milijono litų. Ši suma šiems metams sumažinta perpus, iki 1,7 milijono litų. Permainų koalicijoje, po skubotų kai kurių veikėjų inicijuotų sprendimų, I. Degutienės ir kitų politikų iniciatyva atstatoma normali demokratinė tvarka, priimami pasverti sprendimai.

Padėtis Aplinkos ministerijoje ir kitose Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kontroliuojamose institucijose – dviprasmiška. Aplinkos ministras G. Kazlauskas interviu Lietuvos radijui pareiškė, kad nelegaliai pastatyti statiniai gali likti, kur stovėję. Jo teigimu, nelegalių statinių griovimas per brangiai kainuoja, todėl juos labiau apsimoka palikti. Tokios G. Kazlausko mintys, prieštaraujančios Vyriausybės programai, apstulbino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narius. Šio komiteto narė Aurelija Stancikienė teigė: ,,Tokių pareiškimų netoleruosiu. Ministro pozicija parodo jo kompetencijos stoką. Jei ministras, kurio ministerijai pavaldi ši sritis, sako, kad tokių statybų neįmanoma prižiūrėti, tai jis, be abejo, skatina nelegalius statytojus“. TPP atstovų valdomų institucijų valdžia formuojama šeimyninės rangos principais. Į atsakingus postus skiriami Seimo TPP frakcijos narių šeimos nariai bei kiti giminaičiai – žmonos, vyrai, svainiai ir pusbroliai.

Paminėjome Sausio 13-ąją. Suėjo 18 metų nuo tos lemtingos datos. Per šiuos metus užaugo nauja karta. 17-20 metų jaunuoliai, kurių daugelis tomis lemtingomis dienomis budėjo Vilniuje, prie Aukščiausiosios Tarybos, prie televizijos bokšto ar kitų vietų, dabar – subrendę žmonės. Nepriklausomybės gynėjų galima sutikti įvairiose institucijoje – tarp kariškių, policijos pareigūnų. Daug jų tapo pedagogais, dailininkais, žurnalistais. Labai džiugu, kad iškovojome nepriklausomybę, bet ar tokios Lietuvos tikėjomės? Dabar klestinčią ir nenorinčią pasiduoti korupcinę sistemą europarlamentaras prof. V. Landsbergis įvardija trumpai ir taikliai – ,,neteisybės liūnas“. Kalbėdamas apie šį pragaištingą liūną, V. Landsbergis teigia: ,,Jis formavosi nuo pat LDDP laikų, bet ypač per pastaruosius kelerius metus. Ir šį ydingą procesą laimino visuomenės, o tiksliau – viešosios erdvės bei politikų abejingumas. Kaip kitaip galima pavadinti pastarojo laikotarpio praktiką, kai skandalingiausius faktus, valstybės pamatus ardančius poelgius paviešinčios publikacijos neturi jokių pasekmių, nepradedami teisminiai tyrimai, į tai nesureaguoja joks kitas laikraštis, joks kitas kanalas? Tokia erdvė – ne erdvė, nes sykį pagaliu bakstelėjus, liūnas vėl užsiraukia. Net R. Pakso apkaltos skandalas nepaskatino valstybės apsivalyti iš esmės“.

Toliau vykstant tyrimams dėl Vilniaus tarybos nario, Nacionalinio Operos ir baleto teatro direktorius Gintauto Kėvišo veiklos, aiškėja vis daugiau skandalingų faktų. G. Kirkilo vyriausybė 2006 metais paskyrė Nacionalinio operos ir baleto teatro remontui 80 milijonų litų. Paskutiniu metu buvo teigiama, kad iš šios sumos panaudoti 35 milijonai litų. Tačiau žurnalistams ir Seimo nariams – Aurelijai Stancikienei ir Kazimierui Uokai – nusprendus detaliau pasidomėti, ar tikrai ši suma realiai panaudoti teatro remontui, paaiškėjo skandalingos šio remonto detalės. Pasirodo panaudoti tik 25 milijonai, o 10 milijonų Lt neva yra rezerve nenumatytoms išlaidoms. O kur didžioji dalis iš 80 milijonų?.. Kultūros monopolizavimas ir įtakos svertų kultūros procesams susitelkimas siauros kastos rankose šiek tiek primena sovietmetį. Filosofas, aktyvus visuomenės veikėjas Bronius Genzelis teigia: ,,Okupuotoje Lietuvoje buvo terminas ,,fasadinė kultūra“. Šitaip buvo vadinama oficialioji, ritualinė kultūra, suprantant ją kaip svetimą, primestą, ir tuo pat metu suvokiant, kad egzistuoja sava, niekieno neprimesta kultūra. Nepriklausomoje Lietuvoje įsitvirtina ,,žvaigždučių“ kultūra, kuri savo lėkštumu niekuo nesiskiria nuo ,,fasadinės“. Tokios kultūros reiškiniai dvasiškai nuskurdina kraštą. Susidomėjimas ,,Triumfo arka“ – šviesos spindulys tamsos karalystėje. Tai prošvaistė, liudijanti, kad pagaliau atsigręšime į tikrąsias vertybes. Kai žiūrovai pajus  kultūros skonį, sumažės ir ,,šoumenų“ poreikis ir TV ekranuose, ir Seimo posėdžių salėje. Ne, nemanau kad kada nors visai išnyks ,,šoumenų“ ir klounų paklausa, bet jų vieta – cirke. Viliamės, kad viskas susistyguos“.

Dar viena Lietuvą sujaudinusi tema – tai begalinės premijų dalybos, primenančios puotą maro metu. Kai per šalį ritasi finansinė krizė, kai algos gerokai vėluoja policijos pareigūnams, mokytojams, universitetų dėstytojams, tai valdininkai ir teisėjai dalijasi didžiules premijas. Vilniaus savivaldybės valdininkai išsidalijo 2,1 milijono litų sumą. Solidžias pinigų sumas dalijosi ir dar kai kurios valstybinės žinybos, teismai. Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjai premijoms gavo 143 tūkstančius litų, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai – 177 tūkstančius litų. Nemažomis sumomis save pamalonino ir dar kai kurių apygardų bei apylinkių teismų teisėjai.

Miglotas tebelieka Lietuvos Aukščiausiojo teismo vadovo skyrimo klausimas. Seimas atleido Vytautą Greičių iš šių pareigų, bet tai, kad į Aukščiausiojo teismo pirmininkus vėl siūloma Jono Prapiesčio kandidatūra, stebina tiek demokratinių pažiūrų politikus, tiek daugelį neabejingų piliečių. Ar gali AT pirmininku būti LDDP laikų teisingumo ministras, bendradarbiavęs su EBSW veikėjais? Kaimyninės Lenkijos pavyzdys įrodo, kad tik naujų, profesionalių ir atsakingų teisėjų atėjimas į vadovaujančius postus gali pakeisti padėtį teismų sistemoje į gera.

Vis daugiau Seimo narių reiškia nepasitenkinimą tuo, kad Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas eina Kęstutis Komskis. Šio ,,Tvarkos ir teisingumo“ partijos veikėjo veikla kelia daug abejonių. Iš šešėlinių verslininkų iškilęs politikas nepasižymi gera reputacija, abejones kelia tiek jo veikla Pagėgių savivaldybėje, tiek jo verslo ryšiai. Tad K. Komskio buvimas šiose atsakingose pareigose atrodo tarsi kovos su korupcija kompromitacija.

Artėjant prezidento rinkimams, jau svarstomos galimos kandidatūros. Pagal paskutines apklausas, už eurokomisarę Dalią Grybauskaitę balsuotų 36,3 proc. rinkėjų, už Algirdą Brazauską – 8,6 proc., už Seimo pirmininką Arūną Valinską – 8 proc. rinkėjų.

Dar prieš penkerius-šešerius metus buvo daug svarstymų apie dvi Lietuvas, vieni priešpastatydavo Vilnių ir likusią Lietuvą, kiti naudojo bolševikinius lozungus –,,runkeliai“ ir ,,elitas“. Bet dabartinėje situacijoje reikėtų pažvelgti kiek kitokiu kampu. Dvi Lietuvos – tai dirbanti, besimokanti, kurianti Lietuva ir – meluojanti, sukčiaujanti, biurokratų ir oligarchų Lietuva, skandinanti mus melo ir korupcijos liūne. Tad reformų sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks atkovoti realią valdžią ir įtaką iš mus ilgai valdžiusių ir žlugdžiusių kraštą, pralobusių daugumos piliečių sąskaita. Permainų koalicijos raktai į sėkmę glūdi tiek koalicijos viduje, tiek koalicijos veiksmuose, priimant įstatymus ir vykdant pertvarką. Artimiausia ateitis parodys teigiamus ar neigiamus reformų rezultatus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija