Apmąstymai šventėms pasibaigus
Kan. dr. Robertas PUKENIS
Sutikdami Naujuosius Metus (kas prie televizorių ekranų, kas draugų tarpe ar kitur) prisiminėme praėjusių metų pagrindinius įvykius ar vaizdus. Tačiau viskas, grimzta gilyn ir gilyn. Pavyzdžiui, mano atmintyje jau išblėso jubiliejinių 2000-ųjų šventė Romoje (o tai buvo nuostabus, nepakartojamas, meniškas reginys, parengtas pagal religinę programą, kur dalyvavo keli milijonai iš įvairių pasaulio vietų atvykusių svečių). Deja, pamažu mūsų visų gyvenimas susilieja į vieną praeities prisiminimų vaizdą. Praeitis tai dabarties tėkmė. Dabartį mes paveldėjome iš praeities: skurdą, džiaugsmą, kultūrinę-egzistencinę būseną. Visa tai, kas buvo vakar, jau vadinama istorija. O kas yra pats laikas? Laikas tai amžinybė, kuri nesikeičia. Ji yra, tik slenka laiko vienetais: sekunde, valanda, diena, savaite, mėnesiu, metais... Ir jau, žiūrėk, plėšome 2009 metų kalendorių. Vos peržengę Naujųjų Metų slenkstį, sveikinome vienas kitą, linkėdami, viso ko geriausio, pačių brangiausių dalykų. Kone visą mėnesį skamba linkėjimai. Galbūt todėl, kad jaučiamės esą nelaimingi, taip dažnai vis kartojame: linkiu laimės, būk laimingas. Tačiau ar išsipildo linkėjimai?
|