Atnaujintas 2009 m. sausio 21 d.
Nr. 6
(1698)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Prisiminti žuvusieji vardan laisvės

Romėnų lyriko Horacijaus žodžiai: Dulce et decorum est pro Patria mori (Gera ir garbinga gyvybę už Tėvynę paaukoti) kasmet prasmingai suskamba Sausio 13-ąją, kai viduržiemį, šaltyje liepsnojantis laužas primena tuos, kurių širdyje kaitriai degė meilė Tėvynei Lietuvai ir ant jos laisvės aukuro pareikalavo sudėti brangiausią auką – gyvybę. 1991-ųjų kruvinųjų sausio įvykių aukos, kurių vardus šiandien tariame greta garsiausių tautos didvyrių, per tūkstantį metų kovojusių už laisvę, turėjo teisę gyventi laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje.

Šiemet Sausio 13-oji Kaune ir visoje Lietuvoje buvo paminėta didvyrių garbei įžiebiant atminimo laužą ir žvakių šviesa. Laisvės gynėjų dienos vakarą kauniečius į Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią pakvietė profesoriaus Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras. Laisvės gynėjų dienai paminėti skirtus renginius vainikavo choro ir solistų Jurgitos Šalčiūtės, Kęstučio Jakeliūno ir Roberto Jančkaičio atliekamos Mišios už mirusiuosius – Requiem. Šį kartą tai buvo ne dažniausiai Lietuvos šventovėse ir koncertų salėse skambantys Volfgango Amadejaus Mocarto ar Džiuzepės Verdžio opusai, bet žymaus lietuvių kompozitoriaus Česlovo Sasnausko Mišios mirusiųjų atminimui. Prasminga, jog Tėvynės Laisvės Gynėjų dieną giliam susimąstymui, žuvusiųjų atminimui po šventovės skliautais suskambo muziko, kurio giesme „Marija, Marija“, tapusia religiniu lietuvių himnu, taip dažnai prašome Dievo Motiną „užstot prieš Aukščiausią Tėvynę brangiausią“, kūrinys.

Tradiciniai lotyniški Mišių už mirusiuosius tekstai gausiai susirinkusiems kauniečiams prasmingai kalba apie amžiną gėrio ir blogio, dorybės ir nuodėmės kovą, primindami, jog teisieji Paskutiniojo Teismo dieną stos dešinėje, pelnydami amžiną garbės vainiką, o kaltieji eis į pražūtį. Nekaltai kalti užsitarnaus neblėstančią pagarbą, o kruvinos budelių rankos – panieką ir pasmerkimą. Pauzės tarp atskirų Requiem dalių, kuomet šventovėje įsivyraudavo ypatinga tyla ir rimtis, tapo savotiškomis tylos minutėmis, skirtomis dar kartą pagerbti Laisvės gynėjų atminimą.

Renginyje kalbėjęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas susirinkusiems priminė, kad Sausio 13-oji įpareigoja saugoti atmintį apie laisvės kainą, o patiems nepaliauti budėti stiprinant Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės pamatus. Sausio 13-osios didvyrių atminimas visuomet tebūnie gyvas mūsų širdyse, o mes savo darbais ir gyvenimu būkime verti jų iškovotos laisvės.

Rimantas Klevečka

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija