Atnaujintas 2009 m. sausio 28 d.
Nr. 8
(1700)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pasipuikavimas

Vytautas BAGDONAS

Tuoj po grandiozinės 2009-ųjų sutikimo Vilniuje  fiestos teko bendrauti su daugeliu sodiečių. Pieno surinkimo punktuose, parduotuvėse, autobusų stotelėse, turgavietėse, netgi bažnyčių šventoriuose tai buvo bene pagrindinė žmonių pokalbių tema. Ir nė vienas, su kuriuo teko šių eilučių autoriui kalbėtis, nepritarė tokiam beprasmiškam milijonų švaistymui. Į orą per keliolika minučių buvo paleista milžiniška valstybės lėšų suma. Ir kodėl? Kad pasipuikuotume prieš užsieniečius, kad Lietuva spalvingų fejerverkų šviesoje būtų matoma net iš kosmoso? Ir kuriems galams to reikia? Gal iš kosmoso tuos fejerverkus Vilniuje stebėjo kokie ateiviai ar Lietuva savo kosmonautus su raketa Naujųjų išvakarėse bus paleidusi? Net keista buvo klausyti per televiziją viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ vadovės verkšlenimo, kas atsitiks, jei bus skirtos mažesnės pinigų sumos jų grandioziniams projektams įgyvendinti. Milijonines sumas ta virkaujanti moteris argumentavo labai abejotinais motyvais. Esą, Vilnius gali negauti „Europos kultūros sostinės vardo“, bus apvilti užsieniečiai. Keista, bet niekas iš valdžios nesuabejojo tokių projektų reikalingumu ir dosniai atseikėjo milijonus, kurie buvo išmesti į balą. Juk Naujuosius metus galima buvo sutikti ir kukliau, apsieinant be to šviesos spektaklio, nesamdant to brangiai apmokamo vokiečio ir išsiverčiant  savo šalies specialistų  jėgomis. Juk ir Lietuvoje panašių meistrų jau esama. Ir kodėl  būtinai tokiems dalykams pinigai buvo skirti būtent iš valstybės biudžeto? Jei norėta pasipuikuoti, surengti „šviesos spektaklį“, gal vertėjo pasiprašyti šalies verslininkų, milijonierių paramos? Juk vien Seime kiek milijonierių yra! Beje, provincijoje daugelis švenčių, masinių renginių organizuojama būtent pasitelkus vietos įmones, organizacijas, pavienius rėmėjus... Arba kam reikėjo šitiek pinigų sukišti į kažkokio pseudospektaklio „@ Hoffmann_Spragtukas“ pastatymą Sporto rūmuose? Kompozitoriaus Piotro Čaikovskio siela tikriausiai dabar neranda sau vietos dėl tokio jo garsaus kūrinio išniekinimo... Pastaruoju metu viešajai įstaigai „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ buvo sukišta daugybė pinigų, nemažai bus skirta ir šiais metais. Ir kokiu tikslu? Kad pasipuikuotume prieš kitas šalis? Rusai tokiems dalykams apibūdinti turi labai taiklų žodį „pokazucha“. Labai gaila, kad ta „pokazucha“ kai kas Lietuvoje serga ir net negalvoja pagyti. Kad ir, pavyzdžiui, Valdovų rūmų sumanytojai. Jei jau kas norėjo tos „pokazuchos“, galėjo rinkti aukas pas tautiečius užsienyje, prašyti materialinės paramos pas vietos turtuolius. Kokia nauda iš tų Valdovų rūmų tautai, nereikia nė klausti. Iš to naudos turės grupelė žmonių, jau ir dabar ten gavusių šiltas vieteles ir išlaikomų iš mokesčių mokėtojų pinigų. O lėšų šiai gigantiškai statybai kasmet buvo prašoma iš valstybės biudžeto. Prašoma ir dabar – jau statybos užbaigimui. Prašoma net kelių  dešimčių milijonų litų. Tų rūmų statybos sumanytojas ir puoselėtojas prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas neseniai prieš televizijos kameras aimanavo, kad negavus prašomos sumos iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio rūmai gali likti neužbaigti. O jau svečiai iš užsienio šalių sukviesti. Kaip bus negražu! Juk taip stengiamės dėl svečių iš užsienio, dėl „pokazuchos“,  „būtinai reikia“ iš kažkurios  valstybės „kišenės“ paimti pinigų ir skirti juos „svarbiausiam“ tikslui – Valdovų rūmams...

Vilnius šiemet tapo Europos kultūros sostine. Gal vilniečiai iš to ir turės kokios nors naudos, o kokią naudą iš to turės zarasiškiai, prieniškiai, Skuodo, Kupiškio ar Mažeikių gyventojai? Kas iš to, kad Vilnius nuo šiol bus ne tiktai Lietuvos Respublikos, bet ir Europos kultūros sostinė, andrioniškiečiams, dusetiškiams, balbieriškiečiams, kernaviškiams ar mosėdiškiams? Milijoninės lėšos surinktos iš visų Lietuvos žmonių. Ir tuos pinigus, pasak tautiečių, kur kas prasmingiau ir sumaniau  buvo galima panaudoti.

Štai kokius apmąstymus teko išgirsti iš pasipiktinusių nuoširdžių aukštaičių, anot jų kraštiečio žymiojo Juozo Tumo-Vaižganto, paprastų „purvabridžių“. Išgirdau ir šmaikščių provincijos žmonių „sudėtą“ anekdotą. Pasak aukštaičių, kai į valdžią ateina žmonės plikomis galvomis, nieko gero nelauk. „Plikių“ valdžia beregint tautą paleis plikais užpakaliais...

Anykščių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija