Atnaujintas 2009 m. vasario 11 d.
Nr. 12
(1704)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pilietiškumo gairės

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Valdančioji koalicija pritarė Vyriausybės siūlymams, kaip taisyti mokesčių įstatymų klaidas. Šie įstatymai pirmiausia liečia smulkųjį ir vidutinį verslą. Naktinių darbų vaisiai pasirodė kartūs, o garsiųjų patarėjų ir analitikų patarimai nelabai vykę. Tai pripažįsta ir valdančiajai koalicijai priklausantys Seimo nariai. Dalis įstatymų jau ištaisyta, dalis dar nagrinėjama.

Priimami ir svarbūs sprendimai dėl ministerijų sekretorių pareigybių panaikinimo. Vasario 5 dieną Seimas palaimino naują ministerijų valdymo schemą, pagal kurią naikinamos ministerijų sekretorių – valstybės karjeros tarnautojų pareigybės ir grąžinama iki 2002 metų vidurio galiojusi tvarka, kai ministerijose greta ministro dirba viceministrai – politinio pasitikėjimo pareigūnai. Ne visiems šis sprendimas patinka – ypač tuo piktinasi kai kurie socialdemokratai ir Darbo partijos veikėjai.

Vytauto Pociūno byloje prokurorų verdiktas dar nėra nepaskelbtas, tačiau nuostabą kelia įvairios skandalingos šios bylos detalės. Viešojoje erdvėje vėl pasirodo informacija apie labai paviršutinišką VSD pulkininko žūties tyrimą Baltarusijoje. Faktiškai visą tyrimą vykdė baltarusių KGB pareigūnai, o ten nuvykę Lietuvos pareigūnai tebuvo statistai. Be to, kaip teigia advokatas K. Čilinskas, Baltarusijoje tuo metu buvo vykdoma V. Pociūno juodinimo kampanija, jis buvo vadinamas girtuokliu. Ir Lietuvoje 2006 rudenį prieš velionį V. Pociūną buvo vykdoma ištisa šmeižto kampanija, kurią organizavo tuometinis VSD vadovas A. Pocius ir keli jo pavaldiniai. Prie šios kampanijos aktyviai prisidėjo kelios žiniasklaidos priemonės, kurias finansiškai rėmė garsioji „Dujotekana“. Šios bendrovės veiklos tyrimą ir organizavo V. Pociūnas. Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas dar sausio viduryje iš VSD pareikalavo garsiųjų 12 pažymų – šias pažymas bandė išsireikalauti dar praėjusios kadencijos Seimas, tačiau taip ir negavo. Pažymose yra minimi kai kurie skandalingi faktai, susiję su Lietuvos valdžios pareigūnų ir Rusijos slaptųjų tarnybų atstovų bendradarbiavimu, minimos ir konkrečios pavardės. Vasario pradžioje VSD atstovai pateikė ne pačias pažymas, o tik jų apžvalgą, kurioje trūksta daugelio faktų ir esminių detalių. Nacionalinio saugumo komitetas ir toliau ketina siekti, kad pažymos būtų pateiktos komiteto svarstymui. Nuo 2004 metų gegužės iki 2007 metų gegužės 10 dienos, kai A. Pocius vadovavo Valstybės saugumo departamentui, šioje tarnyboje susiklostė skandalinga padėtis. VSD darbuotojai, rinkę duomenis apie „Dujotekanos“ veiklą, buvo persekiojami ar net atleidžiami iš darbo. A. Pociaus strategijoje ypatingą vietą užėmė kai kurių žurnalistų sekimo akcijos ir buvusio Seimo nario, disidento A. Petrusevičiaus persekiojimas. Naudojantis sufabrikuota A. Petrusevičiaus byla ilgą laiką buvo šmeižiama ir Tėvynės sąjunga.

Vasario 3 dieną Vilniuje vykusi „svogūnų akcija“ nebuvo grėsminga. Greta šios akcijos organizatorių Algirdo Paleckio ir Audriaus Butkevičiaus pasirodė Vytautas Šustauskas ir Jurijus Subotinas. J. Subotinas jau ne kartą yra pasižymėjęs destruktyvia veikla. Šis garsiosios „Jedinstvo“ veikėjas pasižymėjo dar 1991 metais, kai talkino sovietiniam specnazui, užimančiam Vilniaus televizijos bokštą. 2000–2001 metais jis organizavo mitingus, kuriuose ragino Lietuvos gyventojus nemokėti mokesčių. Dabar į ataką kylantys politiniai avantiūristai toliau kaitina aistras, prisimenami bolševikiniai šūkiai, tarsi pagal Lenino tezes žadama užimti paštus ir telegrafus.

Prasta Lietuvos ekonominė ir socialinė padėtis sudaro palankią terpę kurstyti masinius neramumus. Didelę socialinį atskirtį nulėmė didžiulė korupcija, ilgą laiką valdžios struktūrose klestėjęs protekcionizmas. Abejotinos reputacijos politikų bei valdininkų veikla ir buvo esminis korupcijos rato variklis per visus nepriklausomybės metus. Su tokių veikėjų pagalba dar 1992–1996 metais klestėjo EBSW ir kitos panašios grupuotės. Šios grupuotės ir dabar valdo didžiulius turtus. Kazys Ratkevičius, Vladimiras Beriozovas, Valentinas Miltienis, Antanas Kaminskas, Saulius Trečekauskas ir daugelis jų bendražygių buvo EBSW lobistai. Didelė dalis tokių korumpuotų veikėjų nebuvo aukščiausio rango vadovai, bet užėmė pakankamai įtakingus postus. Įdomu pastebėti tai, kad 1992–1996 ir 2000–2003 metais EBSW interesams valdžioje atstovavo komunistinės nomenklatūros ir viduriniosios kartos valdininkijos atstovai, o nuo 2003 į valdžios olimpą ėmė kilti tiesioginiai EBSW „aštuonkojo“ augintiniai – buvę šio koncerno šefų vairuotojai ir referentės. Būtent viceministrų, premjerų ir ministrų patarėjų, vyriausybių kanclerių sprendimai turėdavo didelę įtaką tam tikrų įstatymų, palankių aferistų grupuotėms, priėmimui ir įvairiems neteisėtiems veiksmams. Prieš keliolika metų daugelis pokomunistinių kraštų turėjo panašias startines pozicijas, tačiau Lenkija, Estija ir Slovakija sugebėjo pakilti iš ekonomikos nuosmukio ir pažaboti korupciją. O Latvijos ir Lietuvos pavyzdys kitoks – suveltos ekonomikos reformos buvo naudingos tik negausiam žmonių ratui, o korupcijos pažaboti nepavyko, nes neįvyko realus liustracijos procesas, be to, kovai su korupcija buvo stipriai pasipriešinta. Dalis su korupcija kovojusių pareigūnų ir politikų net buvo fiziškai sunaikinti, o prieš kitus organizuotos šmeižto ir persekiojimų kampanijos. Retai tenka girdėti, kad politikai ir valdininkai dėl nesėkmių kaltintų save. Tas psichologinis abejingumas ir sukelia žmonių nepasitenkinimą.

Vasario pradžioje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos nariai kreipėsi į vyriausybę reikšdami nepasitikėjimą „Leo LT“ ir prašydami šią korporaciją nušalinti nuo strateginių energetikos projektų vykdymo. Viena iš šio kreipimosi iniciatorių Aurelija Stancikienė teigia: „Nuo 2004 metų monopolistai visiems elektros vartotojams nekontroliuojami didino kainas ir išsimokėdavo sau milijardinius pelnus. Nesuvokiu, kaip tie žmonės gali pastatyti Lietuvai strateginius objektus – elektros jungtis ir atominę elektrinę, jei jie net deramai neprižiūri nuosavo elektros ūkio? Ar galima atsakingais vadinti žmones, kurie, nepaisydami sunkmečio, bandė kainą už elektrą padidinti 7 centais? Tokie nepamatuoti kainų kėlimai ir pelno siekiai skatina riaušes ir neramumus valstybėje. Pats „Leo LT“ įkūrimo procesas nebuvo skaidrus. G. Kirkilo vyriausybės derybininkai visai Lietuvai pakišo užtaisytą bombą, o paskui kai kurie iš jų perbėgo dirbti į „Leo LT“. Bet kokiu atveju „Leo LT“ galės panaikinti tik Seimas, kuris savo sprendimu ją ir įkūrė“.

Artėjant kovo mėnesį įvyksiančiam socialdemokratų partijos suvažiavimui, kuriame bus renkamas LSDP pirmininkas, jau svarstomos galimos partijos lyderio kandidatūros. Aiškėja pagrindinės kandidatūros – Gediminas Kirkilas, Algirdas Butkevičius, Zigmantas Balčytis ir Vytenis Andriukaitis. Iš visų pretendentų vienintelis A. Butkevičius yra vertinamas kaip atsakingas politikas, mažiau priklausomas nuo nomenklatūrinės grietinėlės. Z. Balčytis yra A. Brazausko statytinis, tarpinė figūra, palanki daugumai buvusių LKP-LDDP veikėjų. V. Andriukaičio šansai tapti LSDP vadovu minimalūs, jo nepalaiko nei nomenklatūra, nei provincijos partijos skyriai. Prezidento rinkimai vyks jau po trijų mėnesių, tačiau galimų kandidatų sąrašas skendi miglose. Kol kas apie ketinimus kandidatuoti pareiškė europarlamentarė Laima Andrikienė ir valstiečių partijos lyderė Kazimira Prunskienė. Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė dar nepareiškė galutinio sprendimo. Vasario 8 dieną vykusiame „Tvarkos ir teisingumo“ partijos kongrese nutarta kandidatu į prezidento postą siūlyti Valentiną Mazuronį. Tikriausiai jau labai greitai išvysime visą kandidatų būrį. Kai kurie iš jų gali būti tam tikrų grupių statytiniai, kurių tikslas ne geriau pasirodyti rinkimuose, o atitraukti dalį balsų nuo kitų kandidatų.

P ilietiškumas Lietuvoje vėl kyla, visuomenė darosi aktyvesnė. Ilgą laiką mūsų krašte nyko pilietiškumas – to ilgą laiką siekė kai kurios verslo ir politinės grupuotės, pigios popkultūros šaukliai. Alkoholio verslo magnatai per televiziją piršo mintį, kad tik girtaujantis žmogus yra laimingas, oligarchai rengdavo nemokamus koncertus ir gausias vaišes, norėdami parodyti, kad jie yra tikri geradariai. Patriotiški politikai buvo šmeižiami, apie juos skleidžiami gandai ir įvairios nerealios istorijos. Visa ši tuštybės mugė gerokai išsekino visuomenę. Pilietinis judėjimas ir kyla dėl to, kad erozijos apimtoje Lietuvoje būtų pasiektas esminis proveržis, nes mūsų krašte įsigalėjusios oligarchinės struktūros yra suinteresuotos, kad valstybė būtų butaforinė, o visuomenė suskaidyta. Negausi, bet įtakinga išnaudotojų klasė, ilgai grobsčiusi šalies turtą, dabar sunerimo, ji bijo pilietinės visuomenės susikūrimo. Tam, kad išsivaduotume iš išnaudotojų gniaužtų, reikia piliečių susitelkimo. Mūsų krašte yra nemažai sąžiningų politikų ir valstybės tarnautojų, bet reformas sabotuoja tie, kuriems joks proveržis nenaudingas: kai kuriuose kertiniuose postuose išsilaikę valdininkai, korumpuoti teisėsaugos pareigūnai, valdžią praradę komunistinės nomenklatūros veikėjai. Diriguojami savo šeimininkų – oligarchų ir kriminalinių baronų, jie bando išlaikyti savo įtaką, toliau kuria propagandines pasakėles ir nori, kad viskas liktų kaip buvę, kad toliau skęstume melo ir korupcijos pelkėje. Jiems nesinorėtų, kad iš mirties taško pajudėtų skandalingi tyrimai – „Dujotekanos“ veiklos, „Alitos“ bei „Alytaus tekstilės“ privatizavimo istorijos, kad vėl būtų pakeltos EBSW bylos. Tai, kad esant politinei valiai per trumpą laiką galima daug pasiekti, parodė paskutinių kelių mėnesių įvykiai – pavyko pažaboti kai kurių gaujų veiklą, už grotų pateko ilgą laiką nebaudžiamumu besimėgavęs buvęs A. Brazausko patarėjas, jau tiriama ilgai klestėjusių korumpuotų politikų veikla. Dar bandantys išlaikyti įtaką šešėlinio pasaulio karaliukai drumsčia vandenį, finansuoja užsakomųjų straipsnių ir tendencingų televizijos laidų serijas. Visi tie stoniai, burbos, gusiatinai ir diminšteinai ryžtingų reformų bijo lyg velnias kryžiaus.

Sausio 31 dieną Kaune įsikūręs Jungtinis demokratinis judėjimas pasiryžęs siekti esminių reformų, kovoti su monopolijų įtaka. Į šio judėjimo veiklą įsitraukia visuomeninių organizacijų atstovai iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus, Telšių ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių. Judėjimo pirmininku išrinktas advokatas Kęstutis Čilinskas. Jo teigimu, judėjimo tikslas – koncentruoti įvairių visuomeninių organizacijų, visų krašto likimui neabejingų piliečių pajėgas bendrai veiklai, kurti demokratinę teisinę Lietuvos valstybę. Į judėjimą buriasi tiek įvairių partijų nariai, tiek nepartiniai piliečiai. Vienas pagrindinių judėjimo tikslų – panaikinti Lietuvai žalingą „Leo LT“ sandorį. Be to, judėjimas žada teikti aktualių įstatymų projektus, siekti pažaboti korupciją, kelti savo kandidatą artėjančiuose prezidento rinkimuose.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija