Atnaujintas 2009 m. vasario 27 d.
Nr. 17
(1709)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Krekenavoje – apie regioninį parką

Bronius VERTELKA

Panevėžio rajono Tarybos narys Audrius
Daukša diskutuoja su panevėžiečiu
menininku Zigmantu Plėščiu (kairėje),
už bičių namelio laikymą regioniniame
parke gavusiu baudą, kurią teismas
vėliau keliskart sumažino

Apie saugomų teritorijų specialistų
bendravimą su bendruomenėmis kalba
prof. Zenonas Kaunas

VSTT vadovė Rūta Baškytė buvo
ir giriama, ir sulaukė priekaištų

Seimo narys Petras Luomanas
kalbasi su Krekenavos ūkininku
Sauliumi Račkausku. Viduryje –
Krekenavos seniūnas Jonas Ulis

15,3 proc. Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos. Šalyje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Siekiant išsaugoti raiškų Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį (Nevėžio senslėnį su senvagių kompleksais, Nevėžio, Liaudies, Linkavos, Upytės, Vešetos upių slėnius), jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, 1992 metais įsteigtas Krekenavos regioninis parkas. Jame yra daugiau kaip 800 augalų ir gyvūnų rūšių, nemaža dalis iš jų – saugomi, čia laisvėje gyvena stumbrai. Akis džiugina ir širdis glosto gamtos vaizdai, čia daugybė žila senove dvelkiančių vietų. Miela pastovėti ant Čičinsko kalno, Bakainių piliakalnio, čia yra daug lankytinų vietų: svirnas Ustronės kaime, kuriame įsikūręs J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus, diplomato J. Urbšio gimtoji sodyba Zaosės kaime, V. Svirskio kryžiai ir kitos įdomios vietos. Tačiau Krekenavos regioniniame parke gyvenantys žmonės ėmė reikšti nepasitenkinimą jo teritorijoje galiojančiais įvairiais suvaržymais, dėl kurių jie patiria daug nepatogumų. Nors jau parengtas  tvarkymo planas, imta netgi reikalauti panaikinti parko statusą, o kai kurie to pageidaujantys gyventojai susibūrė į Krekenavos regioninio parko panaikinimo iniciatyvinę grupę.  Panevėžio rajono savivaldybės taryba, prašydama panaikinti Krekenavos regioninį parką,  kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę. Neseniai Krekenavos kultūros namų salėje saugomų teritorijų suvaržymais nepatenkinti žmonės savo nuoskaudas išsakė į renginį susirinkusiems Seimo nariams, aplinkos ministrui, Saugomų teritorijų tarnybos vadovei, mokslininkams, įvairaus rango valdininkams.

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis priminė, jog Krekenavos regioninis parkas užima  11968 ha žemės, arba 96 proc. jo ploto yra Panevėžio rajone. Maždaug 33 proc. parko teritorijos vystoma intensyvioji žemdirbystė, įregistruoti 44 ūkininkų ūkiai. Tačiau jų veiklą stabdo regioninio parko statusas. Dėl įvairių suvaržymų krekenavietis ūkininkas Laisvūnas Valikonis patyrė apie 600 tūkstančių litų nuostolį. Aukštąjį biologės išsilavinimą turinti jo mama  tikino, jog jai, čia gimusiai daugiau nei prieš 60 metų, atrodo, jog Nevėžio upės vaga buvo švaresnė anksčiau, negu dabar, kai teritorija paskelbta regioniniu parku.

Krekenaviškis ūkininkas Saulius Račkauskas, įdirbantis 840 ha žemės, norėtų  į savo ūkį investuoti dideles lėšas, vykdyti statybas ir  taip suteikti darbo kitiems, tačiau  jo gerus ketinimus stabdo regioninis parkas. Dabar, anot stambaus ūkininko, valdžia ne remia, bet  trukdo žemdirbiui.

Švenčionių rajono Labanoro seniūnas Vincas Jusys sakė, kad parkas, jei jame negyvena žmonės, nereikalingas. Vietiniai, buvę išvežti į Sibirą, negali susigrąžinti žemės ar  statytis, nes nėra išlikusių sodybų pamatų, nors ir turi išsaugoję prieškarinius žemėlapius. O Vilniaus ir Kauno turtuoliai nesnaudžia, Aukštaitijos nacionaliniame parke renčiasi prašmatnias vilas. „Nors  pats parkas šiaip blogo nedaro, bet kai kuriuos įstatymus būtina taisyti“, – įsitikinęs Labanoro seniūnas.

Vytautas Eidukaitis, atstovavęs Trakų rajono bendruomenėms, sakė, kad jų rajone yra per 200 ežerų, tačiau tiktai prie trijų veikia pliažai. Yra surinkta per 2000 gyventojų, kurie norėtų reanimuoti kaimą, parašų. Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas dr. Algirdas Gaižutis gyrė krekenaviškius, kad šie viešai išdrįso pasisakyti prieš valdininkų savivalę.

Parke kyla nelegalūs namai, bet jie niekam netrukdo. Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis ragino Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorę Rūtą Baškytę negailėti kritikos aplaidžių parkų darbuotojams.

Rašytojas ir keliautojas Vytautas Almanis pasisakė prieš tokius absurdus, kaip, pavyzdžiui, draudimą parko teritorijoje be leidimo pakeisti stogo šiferio lapą. Seimo aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė pripažino, kad suvaržymai žmones žeidžia. Ne vienodi jie valstybės saugomose ir  nesaugomose teritorijose. Tačiau jeigu viskas būtų buvę privatizuota, tai  paprasto žmogaus koja ten išvis nebūtų įžengusi. Seimo narė priminė, kad ne parko direkcija, bet kita valdžios institucija skiria baudas.

Krekenaviškių rinktas Seimo narys Petras Luomanas ragino vaizdingą Lietuvos gamtą išsaugoti ir ateinančioms kartoms.  „Mūsų Lietuva – čia,  ji – vienintelė visiems, todėl turi būti bendras visų sutarimas. Praėjusią vasarą teko plaukti baidare Nevėžio upe ir tokių gražių vingių niekur nebuvau matęs“ , – sakė jis.

VSTT vadovė R. Baškytė  Seimo nariui pritarė. Ji teigė, kad  90 proc. lėšų, kurios ateis iš Europos Sąjungos, bus skirtos parkams tvarkyti, o ne kažkokius dokumentus ruošti ar valdininkų armijai didinti. Pasak VSTT vadovės, visose civilizuotose šalyse kuriamos saugomos teritorijos, nes pagarba gamtai – būtina prielaida žmonijai išlikti.

Audrius Daukša, vienintelis iš Panevėžio rajono Tarybos narių pasisakęs už Krekenavos regioninio parko išsaugojimą, kalbėjo, jog reikia diskutuoti, o nesikarščiuoti ir skubotai spręsti. Ustronės J. Tumo–Vaižganto ir Knygnešių muziejaus darbuotojas priekaištavo rajono savivaldybei, kad ši skiria per mažai lėšų Krekenavos regioniniam parkui tvarkyti.

Kalbėti suvažiavime užsirašė per 30 žmonių. Vieno pasisakymo trukmė – ne daugiau 5  minučių. Apie saugomų teritorijų specialistų bendravimą su vietos bendruomenėmis ir gyventojais mintimis dalijosi prof. Zenonas Kaunas, apie saugomų teritorijų įtaką miškams – prof. Stasys Karazija, temą apie saugomų teritorijų politiką Lietuvoje gvildeno prof. Jurgis Bučas. Apie Saugomų teritorijų įstatymų pakeitimų rengimą 2008-aisiais pranešė suvažiavimui pirmininkavęs Rimantas Klimas. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Motieka į susirinkusius kreipėsi tokiais žodžiais: „Jūs esate Lietuvos žmonės. Jeigu nebūtų jūsų, nebūtų ir Lietuvos valstybės. Tokia samprata turėtų gyventi ir valstybinės institucijos. Žmonės turi teisę išsakyti savo pageidavimus, valdžios institucijos turi juos išklausyti ir priimti atitinkamus nutarimus“. Žodį tarė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. Apie tai kodėl negrąžinta žemė jos savininkams, kalbėjo Nacionalinės žemės tarnybos generalinis direktorius Kazys Maskvytis. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasisakė už dialogą tarp regioninio parko ir jame gyvenančių žmonių.

Krekenavos seniūnas Jonas Ulis sakė, jog nėra reikalo naikinti parką, tačiau jo teritorijoje turėtų būti daugiau tvarkos ir suprantamai kalbamasi su čia gyvenančiais žmonėmis.

Suvažiavime pasitaikė ir karštesnių kalbų – buvo išsakyta tai, kas ant širdies gulėjo. Tikėkimės, kad vis dėlto bus pakoreguoti įstatymai, trukdantys parkų teritorijose gyvenantiems žmonėms.

Krekenava, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija