Atnaujintas 2009 m. vasario 27 d.
Nr. 17
(1709)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kaišiadorių vyskupijoje

Elektrėnų dekanate

Pagerbė signatarą

Lietuvos Mokslų akademijos mišrus
choras ir kunigai Šv. apaštalų
Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje

Prie Vasario 16-tosios akto signataro
Donato Malinausko ir jo artimųjų kapų

ONUŠKIS. Vasario 16-ąją Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo klasicistinio stiliaus bažnyčioje su šešių kolonų portiku, kuri kartu su originaliais šventoriaus vartais yra pastatyta XIX a. pradžioje, buvo aukojamos šv. Mišios už Vasario 16-osios akto signatarą Donatą Malinauską (1869–1942), jo artimuosius ir visus laisvės kovotojus. Šv. Mišias aukojo kun. ilgametis bažnyčios klebonas emeritas Ignotas Kavaliauskas, dabartinis klebonas kun. Algimantas Gaidukevičius, iš Vilniaus atvykęs Onkologijos ligoninės kapelionas kun. Sigitas Grigas. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius.

Onuškio bažnyčios šventoriuje palaidoti 1993 metų vasarą iš Sibiro parvežti Vasario 16-tosios akto signataro Donato Malinausko ir jo sesers, kovojusios už lietuvybę, Filomenos Malinauskaitės (1859–1941) palaikai.

XIX a. pabaigoje baigęs aukštuosius agronomijos mokslus Čekijoje, D. Malinauskas sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, bet dažnokai apsilankydavo savo Jankovicų dvare (Trakų r.) ir palivarkuose, užimančiuose apie tūkstantį dešimtinių žemės. Jo, kaip Nepriklausomybės akto signataro, žemės reforma nelietė, tačiau D. Malinauskas savo noru valstybei perdavė 700 ha. Be to, iš Paulinavo palivarko perdavė 20  ha, vietovę pavadino Vytautava. Jis pageidavo, kad čia būtų įsteigta parapija, pastatyta bažnyčia. Tam tikslui jis padovanojo medinį kluoną. Kun. Nikodemo Švogžlio-Milžino iniciatyva iš kluono medienos 1940 metais buvo pastatyta bažnyčia, veikianti ir dabar.  D. Malinauskas būtų išvengęs tragiško likimo, jeigu su dukros Marijos šeima būtų pasitraukęs į užsienį. Tačiau jis labai mylėjo Lietuvą, didelę gyvenimo dalį skyrė kovai už lietuviškumo įtvirtinimą, todėl nutarė likti tėvynėje.

Filomena Malinauskaitė dalyvavo draudžiamos lietuviškos spaudos platinime, o 1919 metais pranešė lietuvių kariuomenei, kad bolševikai ruošiasi užimti Alovę. Ji taip pat nusipelnė žmonių pagarbos dėl kovos už lietuvybę, dėl aktyvaus dalyvavimo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti, rūpinimosi vargstančiaisiais. Mokyklos pastato statybai padovanojo 6 ha žemės ir miško medžiagos.

1941 m. birželio 14 dieną bolševikai Filomeną, jos brolį Donatą ir jo žmoną Zofiją išvežė į Sibirą. Filomena mirė iš bado po kelių mėnesių, Donatas – po pusantrų metų.

Šv. Mišiose giedojo Lietuvos Mokslų akademijos mišrus choras (choro meno vadovas ir dirigentas Vytautas Verseckas, chormeisterė-koncertmeisterė Judita Taučaitė, choro tarybos pirmininkas Vilius Maslauskas). Šventėje dalyvavęs Trakų meras Vytautas Kapočius ir Onuškio seniūnas Juozas Okunevičius pasveikino susirinkusiuosius su Nepriklausomybės švente.

Šventės pabaigoje žmonės prie D. Malinausko ir jų artimųjų kapo padėjo gėlių.

Dr. Aldona Kačerauskienė

Jurgio ŠEDUIKIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija