Atnaujintas 2009 m. kovo 6 d.
Nr. 19
(1711)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Numesk, Tėvyne,
rūbą seną!

Vertikalių kreivės

Susitiko su broliu
Robu

Dėkokime Dievui
už Dekalogą

 „Caritas“ pradžią
prisimenant

Čečėnų Gatajevų
byloje – naujos mįslės

Dėl K. D. Prunskienės
bylos išslaptinimo

Dėl Partizanų
deklaracijos signatarų
atminties įamžinimo

Rinkosi Europos šalyse dirbantys lietuviai kunigai

Popiežiškojoje šv. Kazimiero
lietuvių kolegijoje susirinko
kunigai, tarnaujantys lietuviams
katalikams įvairiose šalyse

Vasario 23–26 dienomis Romoje, Popiežiškojoje šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje susirinkę už Lietuvos ribų Europoje dirbančių lietuvių dvasininkų III suvažiavimo dalyviai svarstė jų aptarnaujamų lietuvių bendruomenių sielovadines aktualijas ir būdus efektyvesniam Evangelijos žinios skelbimui. Šie suvažiavimai padeda dvasininkams, dirbantiems su lietuviais užsienyje, palaikyti tarpusavio ryšius, dalintis patirtimi, kooordinuoti sielovadinę veiklą bei formuoti tarnystės viziją.


Niujorko katalikai turi naują ganytoją

Mindaugas BUIKA

Naujas Niujorko arkivyskupas
Timotis Dolanas

Įtakingiausia JAV diecezija

Plataus tarptautinio susidomėjimo susilaukė žinia apie Jungtinių Amerikos Valstijų įtakingiausios Niujorko arkivyskupijos naujo ordinaro paskyrimą. Priėmęs ligšiolinio Niujorko arkivyskupo kardinolo Edvardo Igano atsistatydinimą dėl amžiaus, vasario 23 dieną popiežius Benediktas XVI jo įpėdiniui  paskyrė Milvokio (Viskonsino valstija) arkivyskupą Timotį Dolaną. Jo inauguracijos iškilmės Niujorko Šv. Patriko katedroje įvyks balandžio 15 dieną.


Įžeidinėti mūsų istoriją – neleistina

Gintaras VISOCKAS

Istorikas Romas Batūra
Autoriaus nuotrauka

Neseniai Lietuvos tarptautinių santykių ir politikos institute šios mokslo įstaigos studentams bei svečiams buvo surengta paskaita intriguojančiu pavadinimu „Istorijos politika ir politikos istorizavimas“. Pagrindiniai šios diskusijos oratoriai buvo prof. Raimundas Lopata, žurnalistas Rimvydas Valatka ir istorikas Alfredas Bumblauskas. Tądien buvo diskutuota, ar ne per dažnai mes, lietuviai, idealizuojame savo istoriją, ar ne per dažnai mes vengiame nemalonių, neparankių istorinių temų?


Monsinjoro dovanos – buvusioje parapijos salėje

Vytautas Bagdonas

Šiame pastate atsiras mons. A. Talačkos
dovanoto palikimo ekspozicijos salė

Ne vieną dešimtmetį Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiai ir parapijiečiams paaukojęs monsinjoras Albertas Talačka įvairiomis progomis yra sakęs: „Tai, ką pasilieki sau – amžinai pražudai, tai, ką atiduodi kitiems – amžinai tavo...“

Taip jis tvirtino kitiems, tokio principo laikėsi ir savo gyvenime. 1999-ųjų gruodžio 12-ąją monsinjoras A. Talačka mirė, visiškai nieko sau nepasilikdamas. Net savo kapo vietos erdviame bažnyčios šventoriuje jis nepasirinko, nors čia ilsisi ne vienas parapijai nusipelnęs kunigas. Monsinjoras šventorių pavertė skulptūrų galerija, o pats pareiškė norą būti palaidotas naujose Anykščių kapinėse, šalia savo sesers. Prieš iškeliaudamas į Dievo karalystę, jis testamentu parapijai dovanojo gausią savo biblioteką, unikalią meno kūrinių kolekciją – patį brangiausią turtą, kurį kaupė, puoselėjo visą savo gyvenimą...


Valdžios išsisukinėjimas papiktino dekaną

Anelė Rudėnaitė

Tokiame pastate įsikūrusi
Panočių koplyčia

Varėnos dekanas, Varėnos Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kunigas Valentinas Virvičius, išgirdęs žinią, kad jau antrus metus besitęsiantys rajono valdžios pažadai pasirūpinti avarinės būklės Panočių koplyčia vėl gali būti nukelti neribotam laikui, susirūpinęs rodė pluoštą savivaldybės raštų bei jo paties darytų nuotraukų...

Lapkričio 25 dienos rajono tarybos posėdžio metu tarybos narys Giedrius Samulevičius domėjosi, kaip sprendžiamas Panočių maldos namų klausimas, nes buvo kalbėta, kad situacija paaiškės spalio mėnesį. Rajono meras Vidas Mikalauskas atsakė, kad „Panočių koplyčia (...) yra mūsų ūkinis darbas, kurį turėsim padaryti“, tačiau konkrečios datos nenurodė, leisdamas suprasti, jog kol nebus pertvarkytas savavališkai suremontuotas savivaldybės pastatas Vilkiautinyje, apie Panočių koplyčios pastatą, taip pat priklausantį savivaldybei, nėra ko galvoti.


Niujorko lietuviai nepasiduoda

Faustas MEIŽENIS

Lietuviai piketuoja dėl Niujorko
Aušros Vartų bažnyčios išsaugojimo

Beveik dvejus metus Amerikos lietuviai kovoja dėl Niujorko Aušros Vartų bažnyčios išsaugojimo. Paradoksali situacija: Lietuvoje džiaugsmingai švenčiamas Vilniaus Katedros atgavimo dvidešimtmetis, o užjūryje mūsų tautiečiai mina teismų slenksčius, bandydami įrodyti Niujorko katalikų vadovui kardinolui Edvardui Eganui, kad šios bažnyčios uždaryti negalima. Pasak Niujorko lietuvių, savo kreipimesi jie  ne kartą pabrėžė, kad okupuotoje Lietuvoje bažnyčias griovė sovietiniai okupantai, o laisvame pasaulyje ginti jas tenka nuo Amerikos Katalikų Bažnyčios hierarchų. Nepasiduoti juos verčia  kelios priežastys. Pirma, ši bažnyčia yra vienintelė grynai lietuviška. Be to, tai ne tik religinis, bet ir kultūrinis centras. Antra, šią bažnyčią statę mūsų protėviai tam aukojo savo sunkiai anglių šachtose, žuvų apdirbimo fabrikuose uždirbtus pinigus. Trečia, juos ypač glumina Amerikos Katalikų Bažnyčios sumaterialėjimas. Manoma, kad oficialiai nurodoma bažnyčios uždarymo, nugriovimo ir žemės sklypo pardavimo   priežastis – esą per mažai lankosi katalikų – tėra tik priedanga. Tikroji priežastis – reikia pinigų padengti kunigų pedofilinio skandalo išlaidas. Lietuvių kunigai skandaluose nedalyvauja, o kenčia lietuviai katalikai. Ketvirta, lengvas dabartinės lietuvių kartos sutikimas ją nugriauti rodytų nepagarbą statytojams.  


Palangos šeimos centras plečia savo veiklą

Kęstutis Trakšelys

Palangos šeimos centras įkurtas prieš ketverius metus – tuo metu, kai kūrėsi daugelio dekanatų šeimos centrai. Centrui visus šiuos metus vadovavo ir sužadėtinius Santuokos sakramentui nuoširdžiai ruošė Aldona Šeduikienė, dar vadovaujanti ir maldos grupelei. Pasikeitus sužadėtinių rengimo programai, šeimos centrui prireikė ir daugiau pajėgų, programa reikalauja daugiau specialistų. Kad jauni žmonės gautų kuo daugiau profesionalių žinių apie Bažnyčios mokymą, Santuokos sakramento esmę bei šeimos psichologijos, konfliktų sprendimą ir socializacijos pagrindus, Palangos dekano klebono kan. dr. A. Genučio iniciatyva ir pastangomis sausio mėnesį į Palangos šeimos centrą dirbti buvo pakviesti savanoriai. Šeimos centro vadove tapo mokytoja Birutė Aleknienė, kuri siekia, kad šeimos centras neapsiribotų tik sužadėtinių rengimu, bet ir bendrautų su jaunimu. Žinoma, jaunimą nėra lengva pritraukti, bet su gera komanda ir tiksline veikla galima ir tai įveikti.


Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Keliaujantis jaunimo piligrimystės kryžius

Nemakščių klebonas
kun. Stasys Šlepavičius
su parapijos jaunimu
prie Lurdo grotos

NEMAKŠČIAI. Vasario 18 dieną iš Gaurės parapijos atvežtą jaunimo piligrimystės kryžių prie Lurdo grotos sutiko parapijos klebonas kun. Stasys Šlepavičius, Nemakščių M. Mažvydo vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, tikintieji. Vidury pilkos kasdienybės darbų netikėtai iškilęs šventas kryžius palietė kiekvieno jį išvydusio širdį, mintis ir jausmus. Džiugino į kryžiaus sutikimą susirinkęs gausus būrys parapijiečių, ypač jaunimo, ateitininkų pasiruošimas kryžiaus pagarbinimo pamaldoms. Švento kryžiaus nešimas – ne našta, o garbė ir privilegija, o kryžiaus pagarbinimas – tai Dievo malonės virpėjimas mūsų sielose. Žvarbią ir vėjuotą žiemos dieną Jėzaus Širdies šiluma per kryžiaus pagarbinimą apgobė kiekvieną prie jo prisilietusį.


Kauno arkivyskupijoje

Kauno ) dekanate

Evangelizacinė šventė

Evangelizacinės šventės pagrindinėse
iškilmėse šv. Mišias aukojo
vyskupas Jonas Ivanauskas (viduryje)
drauge su kurijos kancleriu mons.
Adolfu Grušu (kairėje), bažnyčios
rektoriumi kun. Tomu Karkliu
(dešinėje) ir kun. Artūru Kazlausku (priekyje)

CENTRAS. Lietuvos kariuomenės ordinariato Kauno regiono kapeliono kpt. kun. Tomo Karklio aukotomis šv. Mišiomis minint Vasario 16-ąją – Lietuvos nepriklausomybės šventę Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje baigėsi savaitgalį vykusi Evangelijos žinios jubiliejinių metų evangelizacinė šventė, kuri prasidėjo vasario 13 dienos vakare restauruotų bažnyčios vargonų pašventinimu.


Vietnamo kardinolo drąsa komunizmo išbandymuose

Mindaugas BUIKA

Kardinolo
Polis Žozefas Fam Din Tunas

Permaininga kunigystės pradžia

Popiežius Benediktas XVI išreiškė gilų liūdesį dėl žymiausio Vietnamo Katalikų Bažnyčios hierarcho sostinės Hanojaus arkivyskupo emerito kardinolo Polio Žozefo Fam Din Tuno mirties. Užuojautos telegramoje, adresuotoje dabartiniam Hanojaus ordinarui arkivyskupui Žozefui Ngo Kan Kictui, Šventasis Tėvas pažymėjo, kad velionis „su nepaprasta drąsa ir ištikimybe apaštalo Petro sostui tarnavo Bažnyčiai sunkiomis aplinkybėmis, netausodamas jėgų Evangelijos skelbimui“. Eidamas 90-uosius gyvenimo metus vasario 22-ąją miręs kardinolas P. Fam Din Tunas po kelių dienų gedulo buvo iškilmingai palaidotas Hanojaus Šv. Juozapo katedroje.


Puikybės priešnuodis – dorybių sėklos

Kaip žinia, šįmet Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga, Kauno arkivyskupijos bažnyčiose sakomi katechetiniai pamokslai. Šį sekmadienį bus kalbama apie svarbiausias ydas, kurios tiesiogiai susijusios su mūsų pamote puikybe.

Todėl kiekvienam pravartu skvarbiau dirstelėti į savo vidų ir savęs paklausti: „Ar dar yra mano gyvenime vienos pavojingiausių nuodėmių – įvairių puikybės pasireiškimų, kuriais kai kada nejučiomis įskaudinu aplinkinius ir, deja, pats ar pati dėl to nesigailiu, nes to blogio savyje nepastebiu?“ Turbūt ne vienas galėtume prisipažinti, jog buvo mūsų gyvenime tokių periodų, kai iš šio dvasinio letargo – savo klaidų nepastebėjimo – mus pažadino, pavyzdžiui, mūsų artimieji ar kiti žmonės, kurie į mūsų tam tikras puikybės ir piktumo apraiškas sureagavo ne ant mūsų išliedami susikaupusią tulžį, bet lyg „neadekvačiai“ ramiai šyptelėdami bei maloniai ištardami kažkokius žodžius (galbūt jau juos pamiršome), kurie ištirpdė visas buvusio susipriešinimo ledų keteras.   

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija