Atnaujintas 2009 m. kovo 12 d.
Nr. 20
(1712)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Akiniuota istorija

Meilė, pagarba tėvynei jos istorijai – kiekvieno tautiečio šventa pareiga. Tauta yra kiekvieno žmogaus idealas ir gyva, kol savo praeitį pagarbiai mini. Lietuva turi garbingą ir didžią istorinę praeitį.

Interviu, neseniai išspausdintame viename dienraštyje, istorikas Alfredas Bumblauskas teigia, jog A. Šapokos parašyta (redaguota) knyga apie Lietuvos istorija yra „istoriją pro tam tikrus ideologinius akinius“, „Net Žalgirio Mūšio kultas yra ne lietuviškos kilmės“, „Vytautas buvo genialus sukčius“, „Senosios Lietuvos istorijos kulminacija yra gegužės 3-iosios konstitucija“, „Beveik visos lietuvybės formulės sukurtos XIX a. pabaigoje“. Lenkija, pasak A. Bumblausko, iš Lietuvos Vilniaus krašto niekada nebuvo atėmusi, „starolitvinai“ patys išdavikiškai ją atidavė Lenkijai. Neaišku, kokiais faktais visa tai teigdamas A. Bumblauskas remiasi.


Lietuva – savanorių kraštas

Lietuva, praradusi laisvę jau 18 šimtmečio pabaigoje, nešė Rusijos carizmo jungą. Jau tada lietuviai neprarado vilties atkurti savo valstybingumą. 1831 ir 1863 metų sukilimų visi sukilėliai buvo savanoriai. 1917–1920 metais žmonės, apgynę Lietuvos nepriklausomybę, taip pat buvo savanoriai, daugiausia sodžiaus vaikai iš šiaudinių pastogių. 1941 metų birželio mėnesio sukilimo dalyviai irgi buvo savanoriai. Savanoriai stojo ginti Lietuvos nepriklausomybę ir 1990 metais. Jeigu mūsų tautai vėl kiltų pavojus, yra tikimybė, kad savanoriai pirmieji ateitų jai į pagalbą, nes Lietuva – savanorių kraštas, turinti tikslą – nepriklausomybę.


Tačiau...

Vasario 16-osios minėjimo proga Nacionaliniame operos ir baleto teatre Prezidentas pasakė patriotišką kalbą. Aukštai įvertinęs Tautiškos giesmės, tapusios Lietuvos himnu, autoriaus Vinco Kudirkos veiklą, priminė Sąjūdžio laikų spaudą, 1949 m. Vasario16-osios deklaraciją, Kovo 11-ąją, atsilaikymą prieš tankus 1991 m. sausio 13-ąją. Tačiau...

Kalbėdamas apie tautą vienijančią viziją, jis priminė V. Kudirkos susirūpinimą ir klausimą, ar vienijančio tikslo, vizijos, solidarumo neturinti bendrija gali tapti tauta? Čia pat ištarė: „Vertėtų prisiminti ir Kudirkos tyrinėtojo bei sekėjo Vytauto Kavolio klausimą, ar mechaninė žmonių sankaupa, neturinti bendro supratimo, kas yra padorumas ir niekšybė, bendro žodyno ir save aktyvuojančios jėgos veikti viešojo gėrio vardan, – ar ji gali vadintis visuomene?“


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija