Atnaujintas 2009 m. kovo 12 d.
Nr. 20
(1712)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Tačiau...

Vasario 16-osios minėjimo proga Nacionaliniame operos ir baleto teatre Prezidentas pasakė patriotišką kalbą. Aukštai įvertinęs Tautiškos giesmės, tapusios Lietuvos himnu, autoriaus Vinco Kudirkos veiklą, priminė Sąjūdžio laikų spaudą, 1949 m. Vasario16-osios deklaraciją, Kovo 11-ąją, atsilaikymą prieš tankus 1991 m. sausio 13-ąją. Tačiau...

Kalbėdamas apie tautą vienijančią viziją, jis priminė V. Kudirkos susirūpinimą ir klausimą, ar vienijančio tikslo, vizijos, solidarumo neturinti bendrija gali tapti tauta? Čia pat ištarė: „Vertėtų prisiminti ir Kudirkos tyrinėtojo bei sekėjo Vytauto Kavolio klausimą, ar mechaninė žmonių sankaupa, neturinti bendro supratimo, kas yra padorumas ir niekšybė, bendro žodyno ir save aktyvuojančios jėgos veikti viešojo gėrio vardan, – ar ji gali vadintis visuomene?“

Iš tikrųjų V. Kavolis tyrinėjo V. Kudirką  (Žmogaus genezė: Psichologinė Vinco Kudirkos studija (Čikaga: Lietuvių literatūros draugija, 1963 ir Vilnius: Vyturys, 1997). Tačiau daugeliui užkliuvo nelemtas žodis „sekėjas“. Jei V. Kavolis būtų įvardintas ne kaip V. Kudirkos, o kaip Antano Sniečkaus sekėjas, sekimo panašumas būtų didesnis.

Šviesa-Santara, kurios ideologas buvo V. Kavolis, rūpinosi ne vien kultūros reikalais, bet ir laikėsi sovietams palankios politikos; organizacija skelbė nuostatą „Veidu į Lietuvą“, tačiau Lietuvos nepriklausomybei buvo atsukusi nugarą (jos žodyne „Lietuvos nepriklausomybė“ nerasime).

Čia pateiksiu ištrauką iš publicisto ir politologo Viliaus Bražėno, iš arti stebėjusio Šviesos-Santaros veiklą bei jos politiką, straipsnio „XXI amžiuje“ (2008 08 27). ...Vytautas Kavolis politikavo iš peties. Tarp kitų tai primenančių dalykų archyve užtikau jo laišką „Dirvai“ „Dėl Vytauto Meškausko politinių komentarų“, spausdintą 1964 m. birželio 15 dieną. Jame V. Kavolis puola „Dirvos“ apžvalgininką dėl straipsnio birželio 10 dienos „Dirvoje“. Straipsnį kritikavo dėl Respublikonų partijos išrinkto kandidato į JAV prezidento postą konservatyvaus senatoriaus Berio Goldvoterio (Barry Goldwater) rėmimo. Tame laiške kultūrininkas Kavolis puolė Goldvoterį, prieš sovietus ėjusį su šūkiu „Why not Victory?!“ (O kodėl ne pergalė?!) Pareikšdamas, kad kandidatas į JAV prezidento postą veikia „beveik visiškai atsisakydamas naudotis protu“, kultūrininkas (ne psichiatras) V. Kavolis paskelbė jį esant puspročiu. Ir tuo lyg įrodytu faktu naudodamasis, teigė, jog tokia kandidatūra „sukelia siaubą visoje Europoje“. Tačiau buvo žinoma, jog tai kėlė ne siaubą, o pavergtų Europos tautų laisvės viltį.

Čia tinka ir kita ištrauka iš V. Bražėno straipsnio „Kai lietuviai pasmerkia Lietuvą vergijai“ knygoje „Po dvylika vėliavų“. Autorius pateikia citatą iš JAV leidžiamų „Naujienų“ (1979 09 20), kurią pasirašė „V. K.“: „Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų Europoje, atgimsta fašizmo ar nacizmo hidra, kuri išsilaisvinus iš komunizmo replių, sudarytų rimtą pavojų Vakarų demokratijai. Iš to sektų loginė išvada, kad tie kraštai turi likti komunistinėje valdžioje, bent iki tokio laiko, kol ten pasireikš platesniu mastu vakarietiškos demokratijos sąjūdžiai. Kol to nebus, tol negalima planuoti rimtesnės tų tautų išlaisvinimo politikos“.

Kas gali paneigti, kad „V. K.“ nėra Vytautas Kavolis, kuris į „Naujienas“ rašė vedamuosius? Todėl ar kas išdrįstų tvirtinti, kad Kavolis sekė Kudirką?

Tačiau Prezidentas išdrįso...

Algimantas ZOLUBAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija