|
Pieno kelias
Bronius VERTELKA
Šiais laikais norėdamas nusipirkti litrą kuro ūkininkas turi parduoti maždaug 10 kilogramų pieno. Tiek pat kainuoja ir pigiausių cigarečių pakelis. Tačiau nugriebtas pienas, pardavinėjamas parduotuvėse, kainuoja keleriopai brangiau, nei gauna gamintojas.
Tiltagaliuose gyvenanti Gražina Vilimienė neseniai pardavė savo vienintelę maitintoją. Mirus vyrui, neliko vilties ją išlaikyti ganykla toli, prisišienauti brangu. Pieno produktus ji perka kaimo parduotuvėje: Brangoka, bet kitokios išeities nematau. Sudėjus karvės išlaikymo išlaidas, kažin ar būtų pigiau. Tiltagaliuose laikančius karvę ant pirštų galima suskaičiuoti. Kaime daugiausia gyvena pensininkai, nes dauguma jaunų išvyko uždarbiauti į užsienį. Likę, kad dar ir pajėgtų ūkininkauti, nebenori užsikrauti vargo su karvėmis.
Šiluose gyvenanti Alma Vingrienė, kai buvo šiltesni orai, lėkdavo pamelžti karvės ar perkelti ją į kitą vietą beveik tris kilometrus į uošvių žemę. Laisvos žemės arčiau namų nėra. Ne tik jėgų, ir nervų nebeturiu. Juk atėjus gali ir nerasti savo žalmargės, būna, kad pavagia, svarstė pusamžė Šilų gyventoja. Moteris kartais su pavydu pagalvoja apie gaunančius pensiją. Alma dirba samdoma pardavėja, bet bijo, kad ir šį darbą gali prarasti. Iš ko tada gyventi? Karvutė neleistų badauti, bet ir jai juk nepamesi glėbelio malkų. Duonai ir drabužiui įsigyti irgi reikia litų. Šiaip A. Vingrienė nesėdi tarp keturių sienų po darbo, ji viena aktyviausių Šilų bendruomenės narių. Jos dėka gimė ne vienas stambus projektas.
Vadokliškiai Sigitas ir Aurelija Kisieliai laiko 11 karvių, daugumą jų užsiaugino patys. Kisieliai neketina mesti tokio verslo, nors abu dar turi ir savo valdiškus darbus. Tėvams ūkininkauti padeda sūnus ir dukra Vadoklių vidurinės mokyklos moksleiviai. Nors supirkėjai už pieną moka menkai, bet už jį gauti litai šeimai labai praverčia. Kisielių sodyba viena gražiausiai tvarkomų Vadokliuose, bet jos savininkai dirba nesidairydami į saulę, o prireikus padeda ir kaimynams. Keturiasdešimtmečiai ilgesnių atostogų neturi juk karvėms nepasakysi, kad palauktų.
Jotainių žemės ūkio bendrovei pieno gamyba vienas svarbiausių pajamų šaltinių. Bendrovė laiko per tūkstantį raguočių, tarp kurių daugiau nei 400 melžiamos karvės, todėl kasdien ji parduoda apie 5 tonas pieno. Anksčiau jį pasiimdavo Marijampolės pieno konservai, dabar Pieno žvaigždės, mat pažadėjo mokėti truputį daugiau nei Suvalkijos pieno perdirbimo įmonė. Tačiau Pieno žvaigždės, neperspėjusios žemdirbių, staiga pieno kilogramo supirkimo kainą sumažino. Kas mūsų laukia ateityje, nežinia, sakė Jotainių žemės ūkio bendrovės, kurios metinė gamybos apyvarta skaičiuojama milijonais litų, vadovas Antanas Balčiūnas. Naujasis žemės ūkio ministras pasisako už šeimų ūkius, gal po metų kitų mes tapsime ir nebereikalingi?
Katinuose jau dešimtmetį ūkininkauja Artūras Kerbedis. Jo dėka išliko keletas nesugriautų buvusio kolūkio tvartų. Šiandien tai didžiulis turtas. Ūkyje apie 100 karvių, kurios šiltu metų laiku išgenamos ganytis ant nuosavos žemės. Bėda tik kad nėra kam ūkyje dirbti gero, norinčio dirbti sąžiningai ir kaip sau šiandien su žiburiu nerasi.
Panevėžio rajonas dabar neturi savo Žemės ūkio rūmų atstovo. Ankstesnysis išėjo dirbti Miežiškių seniūnu, naujasis dar nepaskirtas. Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas sako, kad supirkėjai už pieną jo gamintojams moka mažokai, o supirkėjai aimanuoja, kad patiria dideles pieno pervežimo išlaidas. Pieno gamintojai, pasak V. Kriaučiūno, turi spręsti patys, kaip jiems išgyventi. Viena išeičių kooperacija, netradiciniai verslai. Antai grūdines kultūras auginantys ūkininkai sugebėjo parduoti derlių internetu vos jį nuėmę. Karvių skaičius pastaraisiais metais, atrodo, gerokai sumažėjo, tačiau primelžiamo pieno kiekis liko beveik toks pat.
Žemės ūkio kooperatyvo Ėriškių pienas pirmininkas Povilas Nemanis, turintis zooinžinieriaus diplomą, pasakojo, jog kurtis pradėjo tuščioje vietoje. Iš pradžių ne banko kreditą ėmė, o skolinosi iš draugų, pažįstamų ar giminių. Skolas jau grąžino ir dabar net ūkininkus gali paremti. Ėriškių pienas turi apie 500 pieno tiekėjų ir surenka pieną Panevėžio, Ukmergės, Radviliškio, Kėdainių rajonuose. Kasdien į jo punktus vidutiniškai suvežama apie 6 tonos pieno. Ėriškių pienas turi visą reikalingą įrangą pieno surinkimui ir bankrutuoti nesirengia. Apie sunkią finansinę padėtį, jeigu taip atsitiktų, iš karto informuotume. Kritiškam momentui turime sukaupę atsargos fondą, kalbėjo kooperatyvo pirmininkas P. Nemanis.
Panevėžio rajonas
© 2009 XXI amžius
|