Atnaujintas 2009 m. balandžio 8 d.
Nr. 28
(1720)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

„Įmintų tūkstantmečio mįslių“ sutiktuvės

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Mokslinės monografijos „Įmintos
tūkstantmečio mįslės“ autorius
dr. Letas Palmaitis

Kauno miesto V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko daktaro Leto Palmaičio mokslinės studijos „Įmintos tūkstantmečio mįslės“ sutiktuvės. Kartu buvo pristatyta dr. prof. Laimos Šinkūnaitės parengta knygelė „Šv. Brunonas Pažaislio XVII a. kamaldulių vienuolyno bažnyčios freskose“. Tai vienintelė žinoma  ikonografinė medžiaga apie šv. Brunoną Lietuvoje.

Į knygos sutiktuves atvyko Pasaulio lietuvių kultūros centro (PLK) direktorius Jonas Kubilius, dr. prof. L. Šinkūnaitė, Aukštosios Panemunės klebonas kanauninkas Deimantas Brogys, miesto inteligentijos ir studentijos atstovai. Bibliotekos direktoriui Zenonui Vaškevičiui pristačius svečius, įžanginį žodį tarė PLK centro direktorius J. Kubilius. Pasak kalbėtojo, dr. L. Palmaičio knyga – tai mokslinis reiškinys, analizuojantis nauju aspektu šv. Brunono misiją. Knygos autorius daro sensacingą išvadą, kad šv. Brunoną nužudė ne lietuviai, bet skalviai (baltų gentis), o analuose minima Alstros upė, anot dr. L. Palmaičio, yra Alsa, įtekanti į Mituvą netoli Jurbarko. Rusia metraštyje buvo vadinama ne Rusija, o teritorija Nemuno upės deltoje (tarp Rusos ir Gilijos atšakų esantis trikampis plotas. Čia gyvenę skalviai buvo vadinami tiesiog „rusais“). Kaip tvirtina pats knygos autorius, savo išvadas jis parėmė rašytiniais šaltiniais. Dr. L. Palmaitis teigė, kad visur istoriniai šaltiniai rašo, jog „Rusios ir Lietuvos pasienyje“, o ne atvirkščiai, šv. Brunonas pasiekė Lietuvos ribą. Vadinasi, Brunonas savo misijinę kelionę vykdė į šiaurę, pratęsdamas savo pirmtako šv. Adalberto (Vaitiekaus) atliktą žygį į Prūsiją, o ne rytų (dabartinės Baltarusijos) kryptimi. Dr. L.Palmaičio knygos pasirodymą sveikino Kauno Panemunės bažnyčios klebonas kanauninkas Deimantas Brogys. Džiugiai knygos pasirodymą sutiko Šakių rajono Sudargo miestelio, esančio prie pat Kaliningrado srities sienos, katalikiškos bendruomenės tarybos narys Juozas Tamušauskas, kuris jau yra šia tema perskaitęs straipsnį „Ar deramai pagerbsime šv. Brunoną?“ („XXI amžius“, 2009 01 30, Nr. 9). J. Tamušauskas sakė, kad Sudargo religinė bendruomenė prieš keletą metų nutarė 1944 metų rudenį nacių susprogdintą Sudargo bažnyčią atstatyti ir pavadinti šv. Brunono vardu. Susirinkusieji šią žinią pasitiko plojimais. Svečias iš Lenkijos, Seinų krašto lietuviško žurnalo „Aušra“ redaktorius Petras Birgelis kalbėjo apie tai, kad Lietuva vėl sugrįžo į pasaulio, Europos valstybių politinį žemėlapį. Patriotizmo tema pasisakė dr. prof. R. Baltrušis, Jotvingių riterių ordino vadovas V. Rūkas-Daujotis.


Tragiškosios istorijos tarpsnio atspindžiai

Algimantas ZOLUBAS

Lietuvos aviacijos patriarchas, dimisijos pulkininkas leitenantas Viktoras Ašmenskas, kuriam vasario 19 dieną sukako 97-eri, vis dar tebėra darbingas, nes dar ne viskas, ką išsaugojo atmintis, ne viskas, kas rūpi šiam Lietuvos metraštininkui, ką išsaugojo valstybės ir asmeniniai archyvai, išnagrinėta, užfiksuota. Ne veltui garsus psichologas teigė, kad pensinis amžius – išminties aušra (būna dar rytas, diena ir vakaras – tolumoje). Ne dėl sveikatos stokos ar amžiaus iki pensinio amžiaus pasitraukė nuo lėktuvo vairo šis garbingas lakūnas. Jis sulaukė garbaus amžiaus, o Lietuvai atgavus Nepriklausomybę pasinėrė į tragiškosios Lietuvos istorijos tarpsnį, kurią pats liudija prisiminimais, profesionaliai analizuoja archyvinę medžiagą. Greta rašinių ir knygų aviacijos tema, 1997 metais pasirodė V. Ašmensko monografija „Generolas Vėtra“ apie Jono Noreikos, teisininko, prozininko novelisto, publicisto, antinacinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvio, Lietuvos tautinės tarybos įkūrėjo, gyvenimą bei veiklą ir žemiškos jo kelionės pabaigą Tuskulėnuose.


Istorijos atmintis – tęsiama

Laima MACYTĖ

Įsteigta literatūros premija

2004 metais Radviliškio rajono savivaldybės Taryba nusprendė įsteigti kraštiečio Jono Marcinkevičiaus respublikinę literatūrinę premiją, taip norėdama įamžinti Radviliškyje gyvenusio rašytojo atminimą. Premija skiriama kalendoriniais metais išleistos knygos autoriui. Rekomendacijas tokiam apdovanojimui gauti teikia Lietuvos rašytojų sąjunga. Šiųmetis apdovanojimas rašytojui Juozui Jasaičiui už romaną „Per sutemas“ yra penktasis. Tai romanas apie Lietuvos laisvės kovas, apie rezistenciją, partizaninį karą, tremtį. Anksčiau šį apdovanojimą yra pelnęs Rimantas Vanagas už knygą „Žmonės mylėjo žmones“, Laura Sintija Černiauskaitė už apysakų, novelių, pjesių rinkinį „Artumo jausmas“, Ema Mikulėnaitė už knygą „Tu man papasakok“ ir Ramūnas Kasparavičius už kūrinį „Visų gražiausia“. Jono Marcinkevičiaus literatūrinės premijos įteikimo vakare rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje dalyvavo ir Seimo narys, kraštietis Kazimieras Kuzminskas, Kultūros skyriaus vedėjas Augenijus Jurgauskas. Apie rašytoją, mokslininką ir pedagogą J. Jasaitį kalbėjo Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, poetas Petras Palilionis. Ištraukas iš romano „Per sutemas“ skaitė Radviliškio Lizdeikos gimnazijos moksleivis Lukas Janušauskas, o lietuvių liaudies instrumentinės muzikos kūrinius vakaro svečiams ir dalyviams atliko Radviliškio muzikos mokyklos mokiniai. Vakarą vedė Viešosios bibliotekos renginių organizatorė Vilma Merkytė.


Sustabdytos akimirkos

Eglė PEREDNYTĖ

Vytautas Tamoliūnas apžiūrinėja parodą

Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje vyko renginys, skirtas Kovo 11-ajai. Renginyje grojo ir eiles skaitė gimnazijos mokiniai, o istorijos mokytojas A. Banys priminė svarbiausius Lietuvos istorijos faktus. Po jo žodį tarė buvęs gimnazijos mokinys, VDU katalikų teologijos fakulteto dekanas, teologijos mokslų daktaras Benas Ulevičius. Renginyje buvo apdovanoti Kauno apskrities fotografijų konkurso „Kauno miestas mūsų akimis“, skirto Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui, dalyviai. Konkurso nuotraukos buvo išties įdomios, iš jų buvo sunku išrinkti geriausias, todėl apdovanoti visi dalyviai. Nuotraukas vertino komisija: pirmininkas fotografas Vytautas Tamoliūnas, etikos mokytoja R. Urbšaitė, istorijos mokytojas A. Banys, konkurso iniciatorė ir organizatorė mokytoja L. Striogienė.


Paroda kredito unijoje

Faustas Meiženis (kairėje)
pristato parodos eksponatus

Kovo 11-ąją Telšių kredito unijoje „Germanto lobis“ atidarytos dvi parodos „Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai“ ir „1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vyriausybės“. Parodose eksponuojamos fotografijos, kuriose įamžinti daugiau nei prieš 90 metų Lietuvos Nepriklausomybę atkūrę politikai bei iki sovietinės okupacijos dirbusių vyriausybių vadovai ir nariai. Parodos organizatorius Faustas Meiženis pabrėžė, kad yra labai svarbu prisiminti tuos, kurie nepabūgo atkurti valstybę, ir padėkojo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei, šios kredito unijos valdybos pirmininkui Vytautui Barsteigai ir kitiems, kurių dėka atsirado šios parodos. Pasak V. Barsteigos, jie džiaugėsi galėję paremti patriotizmą propaguojančią iniciatyvą ir skirti lėšų eksponatams įrėminti. Beje, su šia paroda turėjo progos susipažinti Telšių Atžalyno vidurinės mokyklos mokiniai, o analogiška paroda tebeveikia Telšių Žemaitės dramos teatre.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija