Atnaujintas 2009 m. balandžio 10 d.
Nr. 29
(1721)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Laisvės takai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Balandžio 7 dieną Seimas pradėjo „Leo LT“ sutarties pripažinimo niekine procedūrą. Tokio įstatymo projektą pristatęs TS-LKD frakcijos narys Gintaras Songaila pareiškė, kad kalbos apie milijardines kompensacijas „NDX energijos“ bendrovei yra  iš piršto laužtos, nes šiuo atveju būtų vykdomas restitucijos aktas, pagal kurį būtų atidalintas abiejų pusių turtas. Per vykusias diskusijas K. Žilinskas ir kai kurie kiti Seimo nariai pasisakė prieš šį įstatymo projektą. Už „Leo LT“ sandorio panaikinimą pasisakiusi Aurelija Stancikienė teigė: „Leo LT“ sandoris buvo antikonstitucinis, tad reikia pripažinti jį niekiniu. Kam išvis reikalinga „Leo LT“, jei, kaip teigia energetikos ministras, ši bendrovė nestatys atominės elektrinės?“ Prieš balsavimą už šį įstatymo projektą iš salės staiga išėjo Socialdemokratų partijos bei Darbo partijos frakcijų nariai. Už tai, kad būtų pradėtas „Leo LT“ naikinimo procesas, balsavo 59 Seimo nariai, prieš – vienas ir spetyni susilaikė. Palaikydami įstatymo iniciatorius, prie Seimo rūmų visą dieną piketavo per  40 Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) aktyvistų iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio.

Kandidatų į prezidentus kėlimo kampanija jau pasiekė finišo tiesiąją. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo šešis kandidatus – eurokomisarę Dalią Grybauskaitę, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos iškeltą Seimo narį Valentiną Mazuronį, Socialdemokratų partijos atstovą Seimo narį Algirdą Butkevičių, atsargos generolą Česlovą Jezerską, Darbo partijos kandidatę Seimo narę Loreta Graužinienę ir Lenkų sąjungos lyderį Voldemarą Tomaševskį. Kazimieros Prunskienės rėmėjų surinkti parašai dar tikrinami. Jau užregistruoti kandidatai pateikė nuo 30 iki 36 tūkstančių parašų, iš kurių didelė dalis buvo pripažinti negaliojančiais. Taigi iš 14 pretendentų į prezidento postą liko tik pusė. Balandžio 17 dieną prasidės oficiali prezidento rinkimų kampanija.

Lietuvos policijos pareigūnai, pasieniečiai, ugniagesiai ir muitininkai, susirūpinę dėl prasto finansavimo, rengia protesto akcijas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Pasak Lietuvos policijos pareigūnų profsąjungos vadovo Vytauto Bako, keista, kad policijos finansavimas stringa tuo metu, kai pareigūnų ir taip trūksta, be to, šalyje vis prastėja kriminogeninė padėtis, daugėja nusikaltimų. Keista, kad vis dar skleidžiami mitai apie neva dideles pareigūnų algas. Žemesniosios ir vidurinės grandies policininkų – patrulių, apylinkės inspektorių, tyrėjų algos siekia nuo 930 iki 1800 litų. Tenka dirbti viršvalandžius, budėti naktimis, tad iki šiol pareigūnai gaudavo 200–300 litų siekiančias priemokas. Šiuo metu priemokų jie nebegauna. Balandžio 25 dieną pareigūnų profsąjungos planuoja Vilniuje surengti masinį mitingą.

Smarkiai kritusią Lietuvos žmonių perkamąją galią rodo sumažėjusi mažmeninės prekybos apyvarta. Prekybos baldais apyvarta tiek didmiesčiuose, tiek provincijoje krito 30–50 procentų, santechnikos prekių, metalo gaminių prekybos apyvarta nusmuko 20–30 procentų. Maisto prekybos rinkoje padėtis kiek kitokia. Didžiuosiuose miestuose kai kurių stambiųjų prekybos centrų pelnas nesumažėjo, bet mažesnių parduotuvių pelnai po Naujųjų metų gerokai krito. Smulkiosiose rajonų parduotuvėse padėtis gana stabili – pelnas nekrenta ar krenta nežymiai. Iš alkoholio gautos pajamos sudaro apie trečdalį pelno, o kai kuriose parduotuvėse pelnas iš alkoholio ir tabako gaminių, bendrai sudėjus, net viršija 50 procentų nuo bendros pelno sumos.

Pastaruoju metu visuomenėje daug kalbama apie permainas aukštojo mokslo sistemoje ir sveikatos apsaugos srityje. Jei bus įvedami didžiuliai mokesčiai už mokslą, siekiantys 6–10 tūkstančių litų, įvesti mokesčiai už gydymą ligoninėse, kils pasitikėjimo valstybe klausimas. Tariami laisvos rinkos šalininkai, besidangstantys tuo, kad pakėlus mokesčius už mokslą automatiškai pakils aukštojo mokslo kokybė ir tai bus visiems naudinga, akivaizdžiai meluoja. Gal mokslo kokybė ir taps kiek aukštesnė, bet aukštasis mokslas didelei daliai Lietuvos piliečių taps sunkiai prieinamas. Mokamos medicinos šalininkai postringauja, kad įvedus mokamą gydymą medicinos paslaugos taps kokybiškesnės, tačiau kaimyninės Latvijos pavyzdys liudija, kad mokesčiai už gydymą ligoninėse pacientams sukelia didelių problemų: už 10 dienų gydymo kursą ligoninėje jie moka iki 600 litų. Taigi pensininkams ar mažai uždirbantiems tenka pakloti didžiąją savo pajamų dalį. Tad iškyla klausimai – kam žmonėms reikalinga tokia valstybė, nudirianti nuo jų devynis kailius? Juk žmonės moka nemenkus mokesčius ir nusipelno gauti nemokamą gydymą. Studijuojančių jaunuolių tėvai ir seneliai mokėjo ir tebemoka mokesčius valstybei, tad dauguma jų mokėti didžiulius mokesčius už savo vaikų ir anūkų mokslą jau vargu ar beišgalės. Siūlymai, kad studentai skolintųsi pinigus iš bankų už 6–7 procentus metinių palūkanų ir iš skolintų pinigų susimokėtų už mokslą, skamba kaip įžeidimas – juk esant tokiai situacijai valstybė negarantuoja darbo baigusiems. Neseniai iškeltas aukštųjų mokyklų vadovų algų klausimas. Kai kurių rektorių atlyginimai siekia 250–300 tūkstančių per metus, labai didelės ir prorektorių algos. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) iki 2007 metų vasaros septynių vadovaujančių darbuotojų atlyginimams buvo skiriama apie 1,5 milijono litų per metus. Naujas VDU rektorius Zigmas Lydeka tokias didžiules algas apkarpė, dabar VDU rektoriaus alga siekia 10 tūkstančių litų, panašias sumas gauna ir prorektoriai. Labai didelės Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos žemės ūkio akademijos ir dar kelių aukštųjų mokyklų vadovų algos. Studentų organizacijos pagrįstai kelia klausimą, ar teisinga, kad vadovai gauna tokius didžiulius atlyginimus.

Viena iš žemės ūkio pagrindinių problemų – jau daugelį metų neišspręsti mokesčių klausimai. Palankiausia būtų kelių pakopų ūkininkų apmokestinimo sistema, kad mažiausius mokesčius mokėtų ūkininkai, turintys iki 50 hektarų žemės, kiek didesnius – turintys iki 200 hektarų žemės ir didžiausius – turintys didžiulius žemės plotus („latifundijas“) savininkai. Pagal statistiką, tarp tų, kurie turi daugiau kaip 200 hektarų žemės, didžiąją dalį sudaro stambūs žemvaldžiai – tie, kurie valdo 500–600 hektarų ir dar didesnius plotus, kartais net iki pustrečio tūkstančio hektarų. Jie gauna kur kas didesnius pelnus, be to, dauguma tokių latifundijų savininkų yra gavę didelę Europos Sąjungos fondų paramą, siekiančią 1–3 milijonus litų, tad atitinkamai turėtų mokėti ir didesnius mokesčius valstybei. Danų kiaulidžių plėtra Lietuvoje kelia daugybę problemų. Savivaldybės, kurios įsileido danų kiaulidžių kompleksus, susiduria su didelėmis taršos problemomis. Kalvarijos, Pakruojo, Joniškio rajonuose, kur įsikūrę danų kiaulidžių kompleksai, jų teršiama aplinka ir per daugelį kilometrų pasklidęs nemalonus kvapas, trukdo tiek kaimų gyventojams, tiek kaimo turizmo sodybų savininkams.

Nepaisant įvairių stabdžių, permainų procesas Lietuvoje pajudėjo. Jau žengti realūs žingsniai dėl „Leo LT“ ir kitų monopolijų pažabojimo, svarstomas ir progresinių mokesčių įvedimo klausimas. Atidžiau pažvelgę į ekonomines realijas regime, kad 2000–2008 metais buvo einama ekonominės destrukcijos keliu. Nors valstybės biudžetas gaudavo nemenkas pajamas, bet rezervinės biudžeto lėšos taip ir nebuvo sukauptos. Vien valdininkų premijoms buvo iššvaistomos didžiulės sumos, o kur dar prabangių valdiškų automobilių pirkimas, komandiruotės į užsienį. Dabar pradėti žengti pirmieji žingsniai link teisinės valstybės atkūrimo. Jau vasaros pradžioje bus atleisti daugelį metų klestėję su įvairiomis abejotinomis istorijomis bei aferomis susiję aukšti ministerijų pareigūnai. Jei bus teigiamai išspręstas „Leo LT“ korporacijos klausimas, gali ateiti „Dujotekanos“ bei kitų panašių monopolinių korporacijų eilė. Grupė Seimo narių svarsto, kad reikia imtis ralių žingsnių teisminės reformos įgyvendinimui ir Lietuvos teismuose įvesti liaudies tarėjų instituciją. Dabar svarbiausia, kad būtų atkurta teisinė valstybė, kad grįžtume prie kertinių demokratijos idealų. Į kovą už lygybę, solidarumą, už visuomenės interesus kyla nemažai politikų, profsąjungos, įvairūs pilietiniai judėjimai. Vis daugiau piliečių suvokia, kad norint kažką gero sukurti, reikia būti aktyviais, ginti savo teises. Svarbu, kad mūsų krašte būtų formuojama daugumai piliečių palanki ekonominė sistema. Ilgą laiką mūsų versle ir finansų sistemoje klestėjo korupcija ir protekcionizmas. Radikalaus liberalizmo šaukliai sekė primityvias pasakėles apie tai, kad Lietuva jau greitai bus klestinti valstybė. Deja, sulaukėme tik nuosmukio. Ne veltui sakoma, kad pats tiesiausias kelias nebūtinai greičiausias. Bet dar neužžėlė laisvės takai ir takeliai, praminti mūsų protėvių...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija