Atnaujintas 2009 m. balandžio 17 d.
Nr. 30
(1722)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Mirė sulaukęs 100 metų

A†A mons. Jonas Kučinskas–Kučingis (1908-1937-2009)

Mons. Jonas Kučingis

2008 metų gruodžio 23 dieną monsinjoras Jonas Kučingis šventė 100-ąsias metines, o po kelių dienų, 2009 sausio 6 dieną, išėjo į amžinąjį gyvenimą.

Kunigas Jonas Kučingis, pasitraukęs iš Lietuvos 1944 metais,  Los Angeles Šv. Kazimiero parapijoje dirbo 38-erius metus. Lietuvos Respublikos Prezidento buvo apdovanotas Gedimino ordinu, yra kelių knygų autorius, Lietuvos bažnyčių, kultūros, spaudos ir leidyklų rėmėjas.  

Jonas Kučinskas (tokia jo tikroji pavardė) gimė 1908 m. gruodžio 23 dieną Švėkšnos parapijos Šnypšlių kaime, prie Šalpės ir Gaumenos upelio. Jau po karo baigęs dvi pradinės mokyklos klases, 1923 metais įstojo į Švėkšnos progimnazijos pirmą klasę, o 1929 metais, sėkmingai išlaikęs egzaminus, įstojo į Telšių kunigų seminariją.

Mokslai sekėsi gerai ir 1937 metais baigiamuosius egzaminus išlaikė su pagyrimu. Birželio 6 dieną Telšių katedroje vyskupo Justino Staugaičio buvo įšventintas kunigu.

Kunigo pirmoji darbo vieta Šilalėje – vikaras ir mokyklos kapelionas, vėliau mokėsi Milano katalikų universitete.

1939 m. rugsėjį kunigas paskirtas VI pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Margirio pulko II bataliono kapelionu ir Telšių  amatų mokyklos kapelionu. Pirmuoju bolševikmečiu buvo Varnių parapijos vikaru, o karas jį užklupo Šilalėje. Iš bolševikų arešto grįžo klebonas kun. J. Juodokas. Kun. J. Kučinskas vėl grįžo į Telšių gimnaziją kapelionu.

1944 metais, baigiantis karui, pasitraukė į Vokietiją, Nagenštato miestelį, netoli Ulmo, čia dirbo beveik dvejus metus.

1946 m. rudenį kun. J. Kučingis atvyko į Los Andželą pas savo globėją, geradarį, bičiulį prel. Julių Maciejauską  ir dirbo Šv. Kazimiero parapijos kunigu vikaru. 1947 metais, mirus prel. J. Maciejauskui, kun. J. Kučingis tapo Šv. Kazimiero parapijos klebonu. Gaudamas JAV pilietybę ir pasą, pakeitė savo pavardę į Kučingio. Iš prel. J. Maciejausko paveldėjo nedidelį namą su jame įrengta koplyčia.

Klebonas kun. J. Kučingis, pasitaręs su parapijiečiais, nusprendė parduoti senąją bažnyčią su žemės sklypu ir pirkti didesnį sklypą. 1951 metais jis pastatė naują bažnyčią, mokyklą (1959 m.), įsigijo kleboniją, senelių namus, įrengė erdvią salę. Klebonas buvo lietuviškos kultūrinės veiklos puoselėtojas, rengė kultūrinius renginius, koncertus, vaidinimus, meno parodas. Nuo 1952 metų jis redagavo ir leido Šv. Kazimiero parapijos biuletenį „Lietuvių žinios“.

1965 m. vasario 11 dieną, įvertindamas klebono J. Kučingio veiklą ir darbus, Šventasis Tėvas  jam suteikė Popiežiaus rūmų prelato (monsinjoro) titulą.

Pasitraukęs iš klebono pareigų 1984 metais, mons. J. Kučingis toliau aktyviai dalyvavo  Lietuvos išeivijos veikloje, atvažiuodavo į Lietuvą, labai džiaugėsi atgauta nepriklausomybe. Lankėsi vyskupijose, Telšių kunigų seminarijoje, spaudos leidyklose, laikraščių redakcijose, kai kurias rėmė savo santaupomis. Bene didžiausias mons. J. Kučingio sukauptas dvasinis ir moralinis turtas – jo išleistos knygos: „Mano gyvenimo takais“ (1996 m.), „Šventiniai ir proginiai pamokslai“ (1998 m.) ir „Dievo žodžio tarnyboje“ (1998 m.). Jo knygas, ypač pamokslus, gavo vyskupijos, Telšių kunigų seminarija, daugelis kunigų.

Didžiausias ir nepamirštamas išliko mons. J. Kučingio susitikimas su Lietuvos žmonėmis 1997 m. liepos mėnesį gimtojoje Švėkšnoje, kai buvo švenčiamas jo kunigystės 60-ies metų jubiliejus. Rodės, kad į Švėkšną susirinko visa Žemaitija. Ta proga Prezidentas už didelius nuopelnus lietuviškai veiklai  ir okupuotos Tėvynės laisvinimo reikalus mons. J. Kučingį apdovanojo Gedimino ordinu.

Mons. J. Kučingis garbingai atliko jam Dievo skirtą misiją. Eidamas sudėtingais prieškario, karo ir pokario metų gyvenimo keliais, jis išliko ištikimas Dievui, Bažnyčiai ir Tėvynei ir nusipelnė ne tik Šv. Kazimiero parapijos tikinčiųjų, išeivijos, bet ir Lietuvos žmonių meilę ir pagarbą.

2008 m. gruodžio 23 dieną mons. J. Kučingis šventė savo gyvenimo 100-ąsias metines. Padėkoti už jo pasišventimą tarnauti Dievui, Bažnyčiai  ir Lietuvai, nusilenkti Šv. Kazimiero bažnyčios ir parapijos kūrėjui ir puoselėtojui prie parapijos klebonijos susirinko Los Angeles gyventojai. J. Kučingis suteikė susirinkusiems parapijiečiams paskutinį kunigišką palaiminimą. Tai buvo nuostabus momentas, lyg ir atsisveikinimas su mylimu kunigu. Parapijiečiai sugiedojo  jam „Marija, Marija“, o jis ilgai mojo ranka iš savo kambario lango.

2009 sausio 6 dieną Didysis Kunigas, kūrėjas ir statytojas, išėjo amžinam gyvenimui pas Aukščiausiąjį, kuriam jis pasišventusiai tarnavo ir kurio vardan jis darė visus darbus.

Stasys GENTVILAS

Mons. Jonas Kučingis buvo ilgametis „XXI amžiaus“ skaitytojas, yra parėmęs jį aukomis, už ką esame jam dėkingi

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija