Atnaujintas 2009 m. balandžio 17 d.
Nr. 30
(1722)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Neišsenkantis gailestingumas

„Didis Tavo švelnumas: kai beribė Tavo išmintis paslėpė savo Žodį kūdikio gležnume, leidai Jo Motinai Mergelei Jį rasti ne grįžtančiųjų į savo pasaulį vilktinėje, bet tarp pasiliekančiųjų Tėvo namuose, nes Tavo gailestingumas amžinas“. Tai rašytojos Isabelės Geros žodžiai, įkvepiantys ieškoti dieviškojo gailestingumo šaltinių, kurie nesiliaujančia srove teka iš Švenčiausiosios Ostijos, nes būtent joje beribe meile nuolatos alsuoja Dievo Sūnaus Širdis, kuri pirmiausia mus kviečia save paklausti: „O kuo gyvena manoji – kartais tokia nepastovi – širdis?“


Nenusigąskite! Jis prisikėlė!

Kauno arkivyskupo žodis Velykų proga

Kai moterys Velykų rytą skubėjo prie Jėzaus kapo, jų širdys buvo kupinos liūdesio ir nerimo. Jos – baisių įvykių liudininkės, savo akimis mačiusios Jėzaus kelią į Golgotą ir mirtį ant kryžiaus. Moterys, kaip ir visi Jėzaus mokiniai, negalėjo suprasti, kodėl taip turėjo įvykti. Jos matė, kaip Jėzus buvo sunaikintas, tačiau nesunaikinta liko jų meilė Mokytojui, neatstūmusiam nė vieno silpno ar nusidėjusio žmogaus.


Dalyvaukime Prisikėlimo slėpinyje

Vilniaus arkivyskupo velykinis žodis

Broliai ir seserys!

Apie Velykų rytą Evangelija pagal Joną mums liudija: Jis pamatė ir įtikėjo (Jn 20, 8). Žmogus, kuris pirmasis priėmė Išganytojo Prisikėlimą, Šventosios Dvasios įkvėptame Rašte paminėtas be vardo. Tai tiesiog vienas Jėzų mylėjusių mokinių, kokiu kiekvienas galime būti. Dieviškojoje istorijoje kertiniai – Aukos ir Prisikėlimo momentai. Tačiau mūsų, nusidėjėlių ir silpnųjų, pasaulis peržengia lūžio tašką, iš esmės pasikeičia tą akimirką, kai žmogus įtiki – kai Išganytojo Prisikėlimas tampa jo tikrove, jo vilties ir stiprybės šaltiniu.


Viešpaties žodis išlieka per amžius

Telšių vyskupo velykinis laiškas

Mieli Broliai ir Seserys, Žemaičių žemės tikintieji!

Kaip greit bėga mums šioj žemėj Dievo skirtos dienos. Atrodo, taip neseniai šventėme šv. Kalėdas, džiaugėmės Viešpaties gimimo švente, o dabar, palaimingai ir šventai pragyvenę Gavėnios laikotarpį, vėl savo širdis atveriame Kristaus prisikėlimo šventės – Velykų džiaugsmui. Mūsų tikėjimas ragina visus tikinčiuosius skirti išskirtinį dėmesį šiai krikščioniškojo tikėjimo centrinei šventei, nes ji pakeičia visą mūsų kasdienybę, visą mūsų gyvenimą. Žmonija po trumpo pradinio šviesaus gyvenimo periodo, kol nepametė Dievo jai parodyto laimingo gyvenimo kelio – gyvenimo laikantis Dievo įsakymų, – greitai pasuko į nuodėmės kelią, o per nuodėmę į žmonių gyvenimą atėjo mirtis, t. y. nuodėmėmis pasipriešinus Kūrėjo nustatytai tvarkai buvo mirtinai sužeista mūsų prigimtis... Tačiau Dievas ir nusidėjusių žmonių, t. y. mūsų, nepaliko mirties nelaimėje. Tapęs žmogumi nusidėjusių žmonių dalią prisiėmė ant savo pečių, tarp jų ir skaudžią mirtį, ir ją nugalėjo savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija