Atnaujintas 2009 m. balandžio 17 d.
Nr. 30
(1722)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Viešpaties žodis išlieka per amžius

Telšių vyskupo velykinis laiškas

Mieli Broliai ir Seserys, Žemaičių žemės tikintieji!

Kaip greit bėga mums šioj žemėj Dievo skirtos dienos. Atrodo, taip neseniai šventėme šv. Kalėdas, džiaugėmės Viešpaties gimimo švente, o dabar, palaimingai ir šventai pragyvenę Gavėnios laikotarpį, vėl savo širdis atveriame Kristaus prisikėlimo šventės – Velykų džiaugsmui. Mūsų tikėjimas ragina visus tikinčiuosius skirti išskirtinį dėmesį šiai krikščioniškojo tikėjimo centrinei šventei, nes ji pakeičia visą mūsų kasdienybę, visą mūsų gyvenimą. Žmonija po trumpo pradinio šviesaus gyvenimo periodo, kol nepametė Dievo jai parodyto laimingo gyvenimo kelio – gyvenimo laikantis Dievo įsakymų, – greitai pasuko į nuodėmės kelią, o per nuodėmę į žmonių gyvenimą atėjo mirtis, t. y. nuodėmėmis pasipriešinus Kūrėjo nustatytai tvarkai buvo mirtinai sužeista mūsų prigimtis... Tačiau Dievas ir nusidėjusių žmonių, t. y. mūsų, nepaliko mirties nelaimėje. Tapęs žmogumi nusidėjusių žmonių dalią prisiėmė ant savo pečių, tarp jų ir skaudžią mirtį, ir ją nugalėjo savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu.

Apaštalas Petras savo pirmajame laiške mums primena: „Jūs žinote, kad esate atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsenos ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiausiu krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės. O Jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sukūrimą ir apreikštas laikų pabaigoje jums, per Jį įtikėjusiems Dievą, kuris jį prikėlė iš numirusių ir suteikė Jam garbę, todėl ir jūsų tikėjimas bei viltis kyla į Dievą <...>. Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir pasiliekančiu Dievo žodžiu. Mat kiekvienas kūnas tartum žolynas ir visa jo garbė tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta ir žiedas nubyra, tik Viešpaties žodis išlieka per amžius. Toks yra žodis, paskelbtas jums kaip Geroji Naujiena. (1Pt 1, 18–25).

Šiais žodžiais nusakyta mūsų švenčiamos Velykų šventės esmė, atskleista, kodėl ši šventė išskirtinai svarbi kiekvienam iš mūsų.

Šiais laikais daug kas Velykas vadina pavasario švente. Jei tai tik periodiškai gamtoje pasikartojančio pavasario šventė – tai menka šventė. Atvirai kalbant, toji šventė teprimintų mums, kad šioj žemėj viskas greit praeina, viskas laikina – atėjęs pavasaris greit taps vasara, vasarą tuoj pakeis ruduo, žiema, keletą kartų mūsų gyvenimas, pergyvenęs šį ciklą, vieną dieną pasibaigs tamsiu ir šaltu mirties guoliu – amžinąja žiema. Tačiau Velykos sako, kad tai netiesa. Dievas mus nesukūrė mirčiai. Mirtį sukūrė nuo Dievo nusigręžęs žmogus. Dievas žmogų sukūrė amžinam pavasariui, amžinai laimei, amžinam gyvenimui. Velykų šventimu mums Dievas nuolat primena, kad nors ir nuodėmės paliesti, mes esame Jo gelbstimi nuo mirties Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus kančia, mirtimi ir prisikėlimu. Iš nuodėmės nusipelnytos amžinosios žiemos esame Jo vedami į amžinąjį pavasarį.

Popiežius Benediktas XVI enciklikoje „Spe Salve“ primena: „Skiriamasis krikščionių bruožas tai, kad jie turi ateitį, ne ta prasme, kad konkrečiai žinotų, kas jų laukia, bet ta, kad apskritai žino, jog jų gyvenimas ne tuščias, ne beprasmiškas. Tik būnant tikram ateitimi, kaip pozityvia tikrove, dabartis pasirodo esanti verta gyventi“.

Kristaus prisikėlimas, Jo pergalė prieš mirtį ir prieš mūsų nuodėmėmis nusipelnytą mirtį ir yra tos tikros ateities pagrindas. Jei gyvenimo kasdienybėje išliekame Kristaus dvasios žmonėmis, mes turime dalį Jo pergalėje prieš mirtį. Dievas Dangaus Tėvas, prikėlęs Kristų, prikels ir mus amžinajam gyvenimui Kristuje. Mums jau mirtis nebaisi, galime būti ramūs, jokių baimių neblaškomi – galų gale sulauksime amžinųjų Velykų niekad nesibaigiančios šventės. Viskas bus gerai, nepaisant visų laikino gyvenimo vargų ir krizių; jos laikinos, visų mūsų Dievas laukia Amžinų Velykų šventėje.

Mieli Broliai, Seserys! 2009 metais – Apaštalo Pauliaus jubiliejiniais metais, Lietuvos Evangelizacijos pradžios tūkstantmečio jubiliejiniais metais bei laukiant Žemaičių Krikšto 600 metų Jubiliejaus linkiu visiems su džiaugsmu dalytis Kristaus prisikėlimo žinia ir Velykiniu džiaugsmu.

Į tą dalijimąsi Velykų džiaugsmu kviečiu pirmiausia mažuosius, besiruošiančius Pirmajai Komunijai, jaunuolius, besiruošiančius Sutvirtinimo sakramentui, moksleivius, lankančius tikybos pamokas, mūsų parapijų bažnyčių mišių patarnautojus, adorantes, katalikiškų organizacijų narius ir nares.

Būkite drąsūs savo vyresnių artimųjų ir draugų evangelizuotojai! Jūs šiandien esate labiau tikėjimo srityje išprusę nei vyresnės kartos žmonės. Jūs augate, bręstate laisvės laikais, kai už religinių žinių skleidimą nebebaudžiama nei baudomis, nei įkalinimu. Jūs galite laisvai semtis tikėjimo žinių tiek parapijinės katechezės pamokose, tiek tikybos pamokose mokykloje. Laisvai galite įsigyti religinės literatūros, klausytis, žiūrėti religines laidas per radiją ir televiziją tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Jūs galite keliauti į maldingas šventoves tiek savo krašte, tiek į užsienį, pradedant Kristaus tėviške – Šventąja Žeme.

Įsigiję religinių žinių, jų nepasilaikykite tik sau, dalykitės jomis su tais, kurie savo jaunystės metais tokios galimybės neturėjo, su tais, kurie religijos nepažįstančių artimųjų spaudžiami neišdrįso tapti Kristaus mokiniais, tikėjimą praktikuojančiais žmonėmis. Visiems jiems reikia Kristaus ir Jo prisikėlimo šventės šviesos, kad mūsų dienų pasimetime, sunkmečio iššūkių akivaizdoje nepasimestų, neprarastų vilties ir nepražūtų.

Benediktas XVI mūsų jau minėtoje enciklikoje primena: „Mūsų tikėjimas, krikščioniškasis tikėjimas, yra ne tik „geroji naujiena“, t. y. pranešimas apie iki tol nežinotus dalykus... Krikščioniškoji žinia yra ne tik informacinė, bet ir performacinė“. Tai reiškia, kad „Evangelija ne tik žinių perteikimas, ji yra žinių perteikimas, keičiantis mūsų gyvenimą. Tamsūs laiko, ateities vartai atveriami. Turintys prisikėlimo amžino gyvenimo viltį gyvena kitaip, jiems dovanotas naujas gyvenimas“.

Teikdamas velykinį ganytojinį palaiminimą linkiu visiems, visiems iš gyvenimo, pilno nevilties ir nusiminimo, pasikeitimo į gyvenimą, pilną velykinės šviesos ir džiaugsmo.

Galų gale mūsų laukia ne mirtis, ne tamsi kapo duobė, o amžinas ir šviesus gyvenimas Dieve, su Kristumi! Ne tamsa, o šviesa! Ne neviltis, o visų mūsų kilniausių šventųjų troškimų išsipildymas! Aleliuja!

Jonas Boruta, SJ,
Telšių vyskupas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija