Atnaujintas 2009 m. balandžio 24 d.
Nr. 32
(1724)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Šv. Brunonas
ir gyvybės vertė

Gavėnios metas
ir studentija

Tautiškumo ugdymas
išvykose

Bandoma gaivinti
astronomijos mokslą

Padėkos žodis
buvusiam Vilniaus
miesto vadovui

Kai dėl didelio
mokslo sušlubuoja
atmintis

Žengti šv. Pranciškaus pėdomis

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina savo
steigimo 800 metų jubiliejų mininčius
Pranciškonų ordino narius

Didžiausias evangelinio gyvenimo sąjūdis

Pranciškonų vienuolių ordino įkūrimo 800–ųjų metinių jubiliejaus kulminacija tapo vadinamosios „palapinių kapitulos“ dalyvių susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI. Į užmiesčio apaštališkųjų rūmų Kastelgandolfe kieme balandžio 18 dieną vykusią audienciją susirinko apie 3 tūkstančiai įvairioms pranciškonų šeimos atšakoms ir bendruomenėms priklausantys broliai ir seserys iš 65 pasaulio šalių. Prieš tai jubiliejinės iškilmės vyko ordino įkūrėjo šv. Pranciškaus mieste Asyžiuje (šiaurės rytų Italija), kur jų dalyviai savo pirmtakų pavyzdžiu gyveno palapinėse. Dėl to ir visas renginys pavadintas „palapinių kapitula“.


„Lietuvos kartos mums atleis už klaidas, bet neatleis už melą“

Seime pristatytas prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas

Prezidentas Valdas Adamkus Seime
perskaitė paskutinį pranešimą
Nuotrauka iš prezidentas.lt

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, liepos mėnesį baigiantis savo antrąją kadenciją, antradienį Seime pristatė savo paskutinįjį, dešimtąjį, Metinį pranešimą. Pateikiame pagrindines šio svarbaus dokumento mintis. Prezidentas V. Adamkus pranešime nagrinėjo daugelį valstybę kaustančių problemų, apibrėžė būtinus tų problemų sprendimus. Neišspręstomis problemomis jis laikė nesubrendusią pilietinę Lietuvos visuomenę, sąstingį, taip pat moralinius mūsų nuopuolius, moralės stoką Lietuvos politikoje. Didžiausiu šalies praradimu prezidentas teigė laikantis tai, kad Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo nesubrendo atvira pilietinė visuomenė, paremta socialine partneryste: „Mums nepavyko išlaikyti žmonių bendrystės ir atsakomybės jausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpė ir suteikė jiems jėgų atkurti Lietuvą. Todėl kiekvienas pilietis turi sau atsakyti į klausimą, kiek sąžiningai prisidėjo ir prisideda prie Tėvynės gerovės“.


Kandidatai atsiskleidžia

Prasidėjusioje prezidento rinkimų kampanijoje jau kai kas pradeda ryškėti. Iki kampanijos pradžios dauguma kandidatų atrodė gana skaidrūs, permatomi: jų politinės ir ideologinės pažiūros, netgi užkulisiai buvo tarsi aiškūs, žinomi. Pavyzdžiui, seniai žinoma, kad Kazimira Danutė Prunskienė, buvusi pirmosios Vyriausybės premjerė, 1991 metų sausyje susikompromitavo, pakeldama kainas, vėliau įkūrė Moterų partiją, pervadintą Naujosios demokratijos partija, dar vėliau – Valstiečių partija, o galiausiai, sekant prieškario tradicija, Valstiečių liaudininkų partija. Paskutiniu metu ji pasitraukė (ar buvo pašalinta?) iš šios partijos pirmininkės pareigų. Dirbo ir žemės ūkio ministre. Prunskienė išgarsėjo kaip KGB agentė „Šatrija“ – esą ji apie 1981–1983 metus, važinėdama į Vakarų Europos šalis, teikė mokslinę ir kitą žvalgybinę medžiagą sovietiniam saugumui. Tą Aukščiausiojo teismo priimtą sprendimą vėliau panaikino žemesnės instancijos teismas, tačiau dabar Liustracijos komisija vėl pripažino Prunskienę bendradarbiavus su KGB. Pati kandidatė į prezidentus, remdamasi teismo sprendimu, tą neigia ir į rinkimų dokumentus yra įrašiusi, kad su KGB nebendradarbiavo. Šiaip ar taip, Prunskienė aiškiai išdėsto savo politines nuostatas, savo požiūrį į dabartinę Lietuvos politinę padėtį.


Įtakos labirintai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Teismui perduota pirmoji byla dėl neskaidraus „Alitos“ privatizavimo. Buvęs Valstybės Turto fondo vadovas Povilas Milašauskas yra kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Valstybei padaryta žala siekia 36 milijonus litų. Kitas garsus korupcijos skandalas susijęs su Panevėžio politikais. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai suėmė Panevėžio apskrities viršininko pavaduotoją Vidą Balakauską. Šis politikas, priklausantis Tautos prisikėlimo partijai, įtariamas suklastojęs dokumentus paraiškai dėl 18 milijonų litų iš Europos Sąjungos fondų gavimo. Vidas Balakauskas rūpinosi bendrovės „Bioenergija“ kurios akcininku esąs, reikalais. Kol kas jis laikinai nušalintas nuo tarnybos.


Prisiminta pranciškono kardinolo teologinė veikla

Mindaugas BUIKA

Pranciškonas Umbertas Betis
už nuopelnus teologijai
2007 metais pakeltas kardinolu

Seni kontaktai su Popiežiumi

Popiežius Benediktas XVI išreiškė savo gilų liūdesį dėl italo pranciškono kardinolo Umberto Bečio, OFM, mirties, pabrėždamas žymaus teologo nuopelnus. Buvęs Popiežiškojo Laterano universiteto rektorius mirė balandžio 1 dieną Fiezolės Šv. Pranciškaus vienuolyne, netoli Florencijos, sulaukęs garbingo 87 metų amžiaus. Mažesniųjų brolių pranciškonų vienuolijos generaliniam vyresniajam tėvui Chozei Rodrygesui Karbaljui, OFM, pasiųstoje užuojautos telegramoje Šventasis Tėvas rašė: „su širdinga padėka Viešpačiui aš prisimenu velionio kardinolo uolią tarnystę, ypač jo, kaip žymaus teologinio eksperto veiklą Vatikano II Susirinkime, taip pat Tikėjimo mokslo kongregacijos ir Valstybės sekretoriato patarėjo bei Popiežiškojo Laterano universiteto rektoriaus“.


Pirmosios patriarcho Kirilo Velykos

Rusijos Stačiatikių Bažnyčios
patriarchas Kirilas per Velykų
liturgiją prie Maskvos Kristaus
Išganytojo katedros
Nuotrauka iš patriarchia.ru

Sekmadienį patriarchas Kirilas, kaip Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas, aukojo keturių valandų Velykų liturgiją Kristaus Išganytojo katedroje Maskvoje. Užbaigdamas šv. Mišias jis pasveikino ne tik Rusijos, bet ir kitus pasaulio stačiatikius su Velykomis, o savo pamoksle paragino juos nebūti piktais, nesiskųsti išbandymais.

Per iškilmingas Mišias ištrauka iš Evangelijos buvo skaitoma aštuoniolika kalbų, siekiant pabrėžti krikščionių vienybę visame pasaulyje. Patriarchas pirmasis pradėjo skaityti graikų kalba, o po to ištraukos iš Šventojo Rašto buvo skaitomos lotynų, bažnytine slavų, šiuolaikinėmis Europos kalbomis bei kinų kalba. Anksčiau Evangelija per Velykų šv. Mišias buvo skaitoma tik keliomis kalbomis. Pamaldose dalyvavo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, premjeras Vladimiras Putinas, Maskvos meras Jurijus Lužkovas, kiti valdžios atstovai.


Ateitininkai ėjo Kryžiaus kelią

Igliaukos ateitininkai, dalyvavę
Kryžiaus kelio eisenoje Marijampolėje

Balandžio 10 dieną Marijampolės mieste vyko Šv. arkangelo Mykolo parapijos jaunimo organizuota Kryžiaus kelio eisena. Į ją mūsų Igliaukos A. Matučio vidurinės mokyklos ateitininkų kuopą „Saulėtekis“ pakvietė Aušra Adomavičiūtė – Marijampolės ateitininkų valdybos pirmininkė. Kryžiaus kelią sudarė 14 stočių. Ateitininkai, valančiukai, skautai bei kitų organizacijų atstovai ėjo giedodami, melsdamiesi ir pakaitomis nešdami kryžių. Kryžiaus kelio eisena ir joje gausiai dalyvaujančių maldininkų būrys privertė susimąstyti, kuo būčiau, jei Jėzus nelydėtų manęs visuose mano netobulo gyvenimo įvykiuose. Į šį klausimą kiekvienas atsakytume skirtingai. Kryžiaus kelio eisenos padėjo man geriau suprasti mūsų Išganymo ir gyvenimo žemėje prasmę. Ir nors mūsų darbai žemėje netobuli, bet turėtų būti padaryti iš visos širdies, taip kaip Kristaus, kuris darė ir tebedaro stebuklus dėl mūsų.


„Comenius“ projektas baigėsi Kipre

Kelionės akimirka
Levitos Kiverienės nuotrauka

Kovo pabaigoje devyni Marijampolės marijonų gimnazijos moksleiviai, lydimi mokytojų D. Miliauskienės, E. Avižienienės ir L. Grinkienės, lankėsi Kipre. Tai buvo paskutinis „Comenius“ projekto partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo moksleiviai iš Anglijos, Danijos ir Kipro. Susitikimo tema – Žmogaus teisės.

Pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją visos tautos ir visos valstybės turi prisidėti prie to, kad žmogaus teisės ir laisvės būtų gerbiamos nepriklausomai nuo rasės, odos spalvos ar kokios kitos padėties.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija