Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius guodė nukentėjusius nuo žemės drebėjimo

Mindaugas BUIKA

Šventajam Tėvui, aplankiusiam žemės drebėjimą patyrusį Abrucų regioną, gelbėtojų atstovas rodo sugriovimų didelį mastą Onos miestelyje

Prisikėlęs Viešpats girdi kenčiančiųjų balsą

Popiežius Benediktas XVI aplankė nuo žemės drebėjimo nukentėjusį Italijos centrinį Abrucų regioną ir dar kartą išreiškė savo dvasinį artumą ir solidarumą nuo stichinės nelaimės nukentėjusiems žmonėms. Balandžio 6 dieną įvykę galingi požeminiai smūgiai nusinešė beveik 300 žmonių gyvybes, maždaug 65 tūkstančiai žmonių dėl sugriautų namų liko be pastogės ir buvo priversti apsigyventi laikinuose būstuose. Smarkiai nukentėjo ir žymūs architektūriniai paminklai, senosios šventovės. Italijos vyriausybė atstatymo darbams ir pagalbai nukentėjusiems skyrė 8,5 milijardo eurų. Renkamos aukos šalies tikinčiųjų bendruomenėse, palapinių miesteliuose įkurti specialūs sielovadinės pagalbos centrai, kuriuose ypač aktyviai darbuojasi broliai pranciškonai.

„Paskutinio Europos diktatoriaus“ vizitas Vatikane

Mindaugas BUIKA

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka su penkiamečiu sūnumi Nikolajumi audiencijoje pas popiežių Benediktą XVI

Tikėjimo ir proto dialogas pokomunistinėje visuomenėje

Tarptautinio dėmesio susilaukė Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitas į Vatikaną, kuris reiškė savotišką išėjimą iš diplomatinės izoliacijos, į kurią „paskutinis Europos diktatorius“ buvo patekęs dėl žmogaus teisių pažeidimų šalyje. Pranešama, kad popiežiaus Benedikto XVI ir A. Lukašenkos privatus pokalbis užtruko apie 25 minutes, po jo Baltarusijos vadovas, lydimas užsienio reikalų ministro Sergejaus Martynovo, dar susitiko su Šventojo Tėvo valstybės sekretoriumi kardinolu Tarcizijumi Bertone bei jo pavaduotoju santykiams su užsienio vertybėmis arkivyskupu Dominiku Mamberčiu.

Susidomėjimas Europos kultūros sostine Vilniumi nuolat didėja

Viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorius Rolandas Kvietkauskas Autoriaus nuotrauka

Prieš keletą mėnesių „XXI amžius“ kalbino VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) direktorę Eloną Bajorinienę, netrukus pasitraukusią iš pareigų „šalių susitarimu“. Šiandien kalbiname naująjį šios įstaigos vadovą Rolandą Kvietkauską.

Kaip ir kodėl tapote viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktoriumi? Prieš šį paskyrimą dirbote Kultūros ministerijoje. Nesigailite palikęs darbą ministerijoje?

Apynasriai lietuviškai spaudai

Minime jau 105-ąją lietuviškos spaudos atgavimo sukaktį. Sunkų kelią praėjo lietuviška spauda – ilgą laiką buvusi lenkiškos kultūros užgožta, suklestėjo rusų carinės priespaudos metais, bet po 1863 metų sukilimo buvo uždrausta ir 40 metų buvo gabenama per Prūsijos-Rusijos sieną nelegaliais knygnešių vežimais ir platinama lietuviškuose sodžiuose. Daraktorių mokslo gaivinta, lietuvės motinos savo vaikuose puoselėta, ji po nepriklausomo gyvenimo klestėjimo dvidešimtmečio vėl, naujosios okupacijos metais, buvo uždrausta ir išliko tik drėgnuose, priplėkusiuose partizanų bunkeriuose, kuriuose buvo spausdinamas laisvas lietuviškas žodis, o vėliau atgaivintas „Kronikos“ ir „Aušros“ ar „Rūpintojėlio“ puslapiais, dėl kurių savo laisvę ar net gyvybę aukojo naujųjų laikų kalbos puoselėtojai. Plykstelėjusi užgimusio Sąjūdžio liepsnose, lietuviška spauda suvešėjo naujomis – išsivadavimo, tautiškumo, tikėjimo, krikščioniškumo – spalvomis, bet, deja, vėl prigeso, tapdama bulvariška, parsidavėliška ar beveide, ieškančia tik pelno, nes valdžios pastangomis buvo paversta komerciniu verslu.

„Auksalio kupke“ –  krašto kūrėjų darbai

Rūta AVERKIENĖ

Medžio skulptorius Algirdas Juškevičius su mokiniais

Varėnos kultūros centro parodų salėje trečią kartą organizuojama Varėnos rajono kūrėjų darbų paroda „Auksalio kupkas“. Parodą pristačiusi Varėnos kultūros centro vyr. specialistė Jurgita Juknevičiūtė sakė, jog šioje parodoje savo darbus demonstruoja ir profesionalūs menininkai, ir tautodailininkai, ir pradedantieji.

Varėnos kraštas nuo seno garsėja talentingais kūrėjais, senųjų amatų meistrais. Daugelis iš jų savo išaustais divonais, nutapytais paveikslais, nupintomis vyžomis, puikiausiais nėriniais, keramikiniais ir medžio dirbiniais, šiaudiniais sodais bei kitais nagingų rankų kūriniais žavi į Dzūkiją užklystančius turistus.

Galerijoje – tautodailininkų kūriniai

Bronius VERTELKA

Vicemerė Zita Kukuraitienė ir Tautodailininkų sąjungos Panevėžio krašto pirmininkas Vidas Mažukna Autoriaus nuotrauka

Tradicine tapusi Panevėžio krašto tautodailininkų kūrybos paroda atidaryta paskutinį balandžio penktadienį Aukštaitijos sostinės dailės galerijoje. Skulptūros, medžio drožybos, kalvystės, tapybos, juvelyrikos, keramikos, audimo, pynimo, mezgimo, siuvinėjimo ir kitų amatų net 800 darbų čia pristatė 224 liaudies meistrai. Parodos dalyvius sveikino miesto vicemerė Zita Kukuraitienė, o visiems padėjusiems ją surengti dėkojo Tautodailininkų sąjungos Panevėžio krašto pirmininkas Vidas Mažukna. Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės skyriaus vyr. specialistė Alė Počiulpaitė nešykštėjo gerų žodžių parodai. Viešnia iš Vilniaus priminė, jog respublikinę tautodailininkų kūrybos parodą numatyta atidaryti liepos 2-ąją Vilniuje, Radvilų rūmuose.

Filmuose – garsiausi pasaulio lietuviai

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

Iš kairės: režisierius Arvydas Barysas ir dailininkas Alfonsas Šuliauskas

Režisierius Arvydas Barysas prieš penkerius metus sumanė visame pasaulyje Lietuvos vardą garsinančius lietuvius įamžinti kino juostose. Idėją įgyvendinti pradėjęs prieš trejus darbą planuoja baigti 2012 metais. A. Barysas su bendraminčių grupe apie žymiausius pasaulio lietuvius vienu metu kuria 30 filmų. Artimiausia kelionė – į Indonezijos džiungles, kur Borneo saloje jau 37 metus dirba visame pasaulyje žinoma profesorė Birutė Galdikas.

Darbuose – meilė gamtai

Rūta AVERKIENĖ

Laima Saviščevienė prie savo tautodailės darbų

Dzūkijos nacionalinio parko (DNP) Marcinkonių lankytojų centras pasipuošė įspūdingais šiaudiniais sodais, paukšteliais, verbomis, sausų gėlių kompozicijomis ir kitais dirbiniais iš šiaudų ir sausų gėlių. Čia atidaryta tautodailininkės, DNP Merkinės lankytojų centro darbuotojos Laimutės Saviščevienės tautodailės darbų paroda. Šie subtilūs, teigiantys meilę gamtai darbai skleidžia gerumo šviesą ir džiugina kiekvieną, prisilietusį prie jų. Tai įrodymas, kaip darbščiose rankose paprastas šiaudas gali tapti įspūdingu kūriniu.

Pristatė bičiulės poezijos knygą

Bronius VERTELKA

Apie Ireną Smilgaitę ir jų draugystę pasakojo mokytoja Gražina Judickienė

„Kaip šiandien matau: ateina Irena nuo Nevėžio, nešina rankine, prikimšta knygų ir sąsiuvinių. Stipriai įsikibusi į laiptų turėklus, (sunku būdavo jai vaikščioti) lipa į antrąjį aukštą,  skuba  savo lietuvių kalbos kabinetan. Prašė, kad perkeltų jį aukštu žemiau, tačiau taip ir liko“, – vasario 20-osios pavakare J. Miltinio palikimo studijų centre mintimis apie dviejų poezijos knygų autorę Ireną Smilgaitę dalijosi mokytoja Gražina Judickienė. Abi jas draugystė sieja jau apie 30 metų. Gražina stebėjosi, kaip Irena sugebėdavo idealiai sutvarkyti savo gėlyną Šv. Zitos gatvėje, nors negalėjo lankstytis, o ir vaikščiojo pasiremdama lazdele. Paguldyta į slaugos ligoninę Irena prašė Gražinos, kad ištisus metus kiekvieną mėnesį Šv. angelų Petro ir Povilo bažnyčioje užsakytų šv. Mišias, o kas liks nuo  pensijos, atidėti naujos knygos leidimui.