2009 m. gegužės 8 d.
Nr. 36
(1728)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Ąžuolai Vaižgantui

Dr. Aldona Kačerauskienė

Pasodintas pirmasis ąžuoliukas
Vytauto BAGDONO nuotrauka

Svėdasų kultūros namuose susirinko
Vaižganto kūrybos gerbėjai
iš Vilniaus, Kauno, Utenos, Anykščių.
Pirmoje eilėje iš kairės – Juozas
Dingelis ir V ilius Bražėnas
Vytauto LEŠČINSKO nuotrauka

Prie paminklo Juozui Tumui-Vaižgantui
Vytauto BAGDONO nuotrauka

Rugsėjo pabaigoje minėsime literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto 140-ąsias gimimo metines.  Šią sukaktį Vaižganto gimtinėje gegužės 2 dieną paminėjo ir ąžuolus pasodino Lietuvai pagražinti draugija, kurios pirmasis centro valdybos pirmininkas buvo kanauninkas J. Tumas-Vaižgantas.

Renginys prasidėjo Svėdasuose, gimtojoje Vaižganto parapijoje, kur Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje būsimasis lietuvių literatūros klasikas buvo pakrikštytas, aukojo pirmąsias šv. Mišias, čia palaidoti jo tėveliai. Svėdasų Kultūros namuose susirinko svėdasiškiai ir daug garbingų svečių: Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, J. Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorius Alvydas Kirvėla, LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, rašytojas publicistas Vilius Bražėnas, aktorius Tomas Vaisieta, Kauno J. Tumo-Vaižganto muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas, miškininkas prof. Stasys Karazija, aktorė Kristina Kazakevičiūtė, žurnalo „Naujoji romuva“ vyr. redaktorius Andrius Konickis,  poetas Vladas Vaitkevičius ir kiti.

Skambiomis liaudies dainomis svečius pasitiko Svėdasų etnografinis ansamblis (vadovė Rožė Lapienienė), dainavo iš Vilniaus atvykęs folkloro ansamblis „Giedra“ (vadovė Milda Andriulienė). Po svetingų mero ir seniūno sveikinimo žodžių renginio dalyviai kalbėjo apie Vaižganto idėjas, lietuvių spaudos reikšmę, apie grėsmes ir pavojus tautos išlikimui. V. Bražėnas, neseniai atšventęs 96-ąjį gimtadienį, kaip visada emocingai kalbėjo, dalijosi išminties lobiais, kvietė lietuvius burtis ir dirbti Tėvynės gerovei.

Prasmingos patriotinės kalbos, jausmingos aktorių skaitytos eilės išliks atmintyje, o tą dieną pasodinti keturi ąžuoliukai sužaliuos ir žmonėms neleis pamiršti, kad Svėdasai – Vaižganto žemė. Rašytojo gimtinė – senas gatvinis Malaišių kaimas, kuriame išlikę keletas etnografinių trobų. Tumų sodyba neišliko, tačiau jos vieta nepamiršta – ją žymi masyvus ąžuolinis kryžius (autorius Romualdas Šimkūnas). Gyvenamojo namo pamatų vietoje draugijos narių rūpesčiu įrengta akmens ir metalo konstrukcijų tvorelė. Viduryje, ant aukšto pjedestalo, Vaižganto biustas. Nuo šiol atvykusieji į Vaižganto skaitymus ar Vaižganto premijų įteikimo iškilmes, be abejo, ieškos ką tik sodyboje pasodinto ąžuoliuko, įsiterpusio į  galingų medžių kaimynystę šalia „Juodžio“ akmens.

Eidamas dešimtuosius metus, Tumų Juozukas pradėjo lankyti Kunigiškių dviklasę mokyklą, esančią tik už kilometro nuo gimtojo kaimo. Savo mokyklos rašytojas nepamiršo iki gyvenimo pabaigos: palaikė ryšius su mokytojais ir mokiniais, šelpė vargingesnių šeimų vaikus, o 1929 metais davė sutikimą mokyklą pavadinti jo vardu. Mokyklos pastatas išliko, nuo 1987 metų čia veikia Svėdasų krašto muziejus, žmonių vadinamas „Vaižganto muziejumi“. Muziejaus kieme, netoli aukšto kryžiaus (autorius Jeroslavas Vėtenskis) ir buvo pasodintas jubiliejinis Vaižganto ąžuoliukas.

Jau dešimt metų Svėdasų vidurinė mokykla vadinasi J. Tumo-Vaižganto vardu, o prieš keletą metų jai suteiktas gimnazijos statusas.  Trečiąjį ąžuoliuką moksleiviai su svečiais pasodino prieš pat gimnazijos rūmus.

1937 metais Svėdasai pasipuošė skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtu paminklu, sukurtu Vaižgantui. Ketvirtas ąžuoliukas pasodintas prie šio paminklo.

Anykščių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija