|
Rinkimai ir tautos likimo klausimai
Verčia net tik sunerimti, bet net skambinti aliarmo varpais, nes pagal emigracijos lygį (tuo galima įsitikinti peržiūrėjus naujausius demografinius pokyčius) iš 27 ES šalių mes lenkiame visas (!). Įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus sienoms tapo ne tik lengviau siekti išsvajotos laisvės (pasirinkti gyvenimo ir geresnio uždarbio ar darbo šalį), bet tapti ir didžiulio demografinio pavojaus ateityje šaukliu. Jeigu prieš 58 metus pirmieji lietuviai (jūreiviai J. Grišmanauskas, L. Kublickas ir E. Paulauskas), pro geležinę uždangą prasiveržę į laisvąjį pasaulį bėgo nuo okupacijos siekdami pakvėpuoti laisvės oru, tai dabartiniai emigrantai, paliekantys tėvynę, ieško ekonominio gerbūvio ir laisvės nuo mus vis dar smelkiančio komunistinio tvaiko. Tačiau kokį nuostolį mes patiriame taip atsivėrus sienoms ir iš tėvynės išvijus darbo nerandančius šimtus tūkstančių tautiečių! Mūsų laisvos šalies piliečiai vis labiau nusivilia savo politika, praranda bendrų politinių veiksmų patirtį. ES institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai perša mintį, kad to ir nereikia. Svarbiausia esą yra geras biurokratijos funkcionavimas administravimas, valdymas, teismai ir kelių nesudėtingų politinių principų laikymasis. ES piliečiams kišama mintis, kad visos politinės ir moralinės problemos gali būti paverstos technologinėmis. Bet svarbiausias mums pavojus didėjantys emigracijos ir imigracijos mastai. Pavojų kelia ir mažėjantys įsipareigojimai gynybos srityje, kas gali skaudžiai atsiliepti mūsų santykiuose su NATO. Krašto gynybos išlaidoms patikslintas biudžetas nurėžė net 12,7 proc. (teliko 1,186 mlrd. litų). Tai labai daug. Ne tiek valstybei, kiek tarptautiniams valstybės reikalams. Iškyla realus pavojus prarasti narystę NATO per biudžeto krašto gynybai sumažintą dalį (1 proc. BVP vietoj reikalingų 2 proc.) ir negalint įvykdyti tarptautinių NATO įsipareigojimų. Kieno valia vykdomas šitoks drastiškas būtinų išlaidų mažinimas? Kodėl šių klausimų nesvarsto kandidatai į prezidentus, ypač kai kurių jėgų aktyviai keliama eurokomisarė?..
|
|
Pavėluotas išdavysčių ir persekiojimų viešinimas
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas ir jo partijos kolegė Agnė Bilotaitė įregistravo įstatymo pataisą, numatančią paskelbti buvusių kadrinių KGB darbuotojų pavardes. Pagal galiojantį įstatymą buvo paviešintos slaptųjų sovietų saugumo bendradarbių, neprisipažinusių pagal Liustracijos įstatymą, pavardės, todėl apeiti kadrinių KGB darbuotojų pavardžių paviešinimo klausimą yra nekorektiška. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) būtų įpareigotas per pusę metų sudaryti ir viešai paskelbti asmenų, buvusių kadriniais KGB darbuotojais sąrašą, kuriame būtų nurodoma asmens vardas, pavardė, laipsnis, buvusios pareigos ir darbo KGB laikotarpis. Minėtame sąraše galėtų būti apie 6000 pavardžių. Pasak A. Anušausko, maždaug tiek asmenų dirbo sovietų saugumo padalinyje Lietuvoje per visą okupacijos laikotarpį. Kadangi archyve yra buvusių darbuotojų asmens darbo kortelės, didelių sunkumų sudaryti sąrašą neturėtų kilti.
|
|
Dėl pozicijos LR Prezidento rinkimuose
Lietuvos laisvės kovų dalyvių sąjungos pareiškimas
Gegužės 17-ąją rinksime valstybės vadovą LR Prezidentą. Tai ypač svarbus sprendimas, nuo kurio priklausys mūsų valstybės ateitis. Lietuvos laisvės kovų dalyvių sąjunga (LLKDS) apsvarstė kandidatų į prezidentus programas, palygino jų nuostatas, išnagrinėjo jų politines biografijas. Konstatuota, kad visų kandidatų programos yra paviršutiniškos, manipuliuojama emocijomis siekiant patraukti rinkėjus į savo pusę, kandidatų mintys valstybės valdymo, ekonomikos, kultūros, demografinių problemų, dvasinio gyvenimo ir šeimos institucijos stiprinimo klausimais nėra išsamios. Ypač tai pasakytina apie labiausiai giriamos kandidatės D. Grybauskaitės nuostatas, jos taip pat neatsispindi Č. Jezersko, A. Butkevičiaus nuostatose ir programose. Dėl katalikiškumo priimtiniausios būtų V. Tomaševskio pažiūros, tačiau jos paremtos išskirtiniu savo tautos (lenkų) teisių kėlimu. Lietuviško tautiškumo ir pozityviomis politinėmis nuostatomis labiausiai priimtinos yra V. Mazuronio nuostatos jis tvirtai laikosi tautinių pozicijų, pasisako už tautos pareikštą norą referendumu spręsti klausimą dėl kompensacijos už okupacijos padarytą žalą, jis nėra priklausęs komunistų partijai, niekada nėra priklausęs vadinamajam valstybininkų klanui, aktyviai pasisako prieš Leo LT sandėrį ir kitokių oligarchinių darinių įsigalėjimą. Tiesa, jo nuostatas galima būtų lengviau įgyvendinti ir joms pritarti, jei jis būtų politiškai nepriklausomas kandidatas.
|
|
|