2009 m. gegužės 13 d.
Nr. 37
(1729)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Šventąjį Tėvą Jordanijoje sutiko svetingai

Mindaugas BUIKA

Popiežių Benediktą XVI sostinės
Amano oro uoste pasitiko Jordanijos
karalius Abdalachas II su žmona
karaliene Ranija

Krikščionių mažuma džiaugiasi religijos laisve ir pripažinimu

Popiežiaus Benedikto XVI kelionę Šventojoje Žemėje pagal lankomų šalių skaičių faktiškai galima būtų suskirstyti į dvi dalis – vizitus į Jordanijos karalystę bei į Izraelį su palestiniečių savivaldos teritorijomis. Kiekvienoje šalyje yra Šventojo Tėvo piligrimystei svarbių, su krikščionybės ištakomis susijusių vietų, tačiau tarpreliginio dialogo prasme jos iš esmės skiriasi – Jordanijoje vyrauja islamas, o Izraelyje – judaizmas. Gegužės 8–11 dienomis Romos vyskupo lankytoje Jordanijoje iš maždaug 6 milijonų vietos gyventojų musulmonai sunitai sudaro 92 proc., o šalies valdovas (dabar karalius Abdalachas II) tradiciškai laikomas tiesioginiu pranašo Mohamedo palikuoniu (šiuo metu 43-ios kartos).

Religiniu atžvilgiu Jordanija yra įtakinga, bet nuosaiki valstybė, kurioje 4 proc. gyventojų sudarantys krikščionys (pusė jų – katalikai) gali džiaugtis tikėjimo laisve. Ant monarchų dovanotos žemės jie gali statytis savo šventoves, mokyklas (netgi universitetus), ligonines ir kitas bažnytiniam bei socialiniam gyvenimui reikalingas struktūras. Jordanijos parlamente, turinčiame 110 deputatų, krikščionims yra rezervuotos 9 vietos, savo atstovus jie turi Senate bei Vyriausybėje. Jordanijos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai yra puikūs, per įvairias institucijas vyksta aktyvus tarpreliginis dialogas, kuriame dalyvauja ir patys karališkosios šeimos nariai.

1999 metais mirusio karaliaus Huseino (Abdalacho II tėvo) brolis princas F. P. Hasanas bin Talalis yra įkūręs šalies sostinėje Amane veikiantį Karališkąjį tarpreliginių studijų institutą, buvo Pasaulio religijų už taiką konferencijos pirmininku, šia tema paskelbė kelias knygas, įskaitant – „Krikščionybė arabų pasaulyje“ ir „Būti musulmonu: islamas, taika ir demokratija“. Dialogo srityje veikliai darbuojasi ir kitas karališkosios šeimos narys, šio vizito metu lydėjęs popiežių Benediktą XVI princas Gazis bin Muhamadas bin Talalis. Kaip tik jis yra garsiojo 2007 metų kreipimosi „Bendras Žodis“ į Šventąjį Tėvą ir kitus krikščionių dvasinius vadovus autorius, kurį pasirašė daugelis pasaulio žymiausių musulmonų teologų ir intelektualų. Kaip tik ši iniciatyva padėjo išspręsti kontroversijas, kilusias po Benedikto XVI kalbos Rėgenzburgo universitete Vokietijoje, sukėlusios islamo išpažinėjų protestus.

Kita labai vertinama taikdariška bei humanitarinė Jordanijos karalystės misija susijusi su tuo, kad šalis yra Palestinos ir Irako konfliktų pašonėje. Dėl žydų ir arabų karų bei okupacijos Jordanijoje nuo pat 1948 metų prieglobstį rado beveik 2 milijonai palestiniečių pabėgėlių, taigi jie sudaro apie trečdalį šalies gyventojų. (Karaliaus Abdalacho II žmona karalienė Ranija taip pat yra palestiniečių kilmės.) 2003 metais prasidėjus karui Irake, karalystę užplūdo šimtai tūkstančių pabėgėlių, nemaža dalis jų buvo krikščionys. Šalies vyriausybė rūpinasi visais, stengiasi, kad čia neįsivyrautų ekstremistinės nuotaikos ir kad jos teritorijoje savo veiklos nevystytų „Al Qaeda“, „Brolių musulmonų“ bei kitos teroristinės organizacijos.

Karališkosios šeimos nuopelnai

Kaip tik tokia nuoširdumo, draugiškumo, taikaus dialogo siekio atmosfera vyravo nuo pat popiežiaus Benedikto XVI vizito Jordanijoje pradžios. Pabrėždamas išskirtinę pagarbą Šventajam Tėvui, gegužės 8 dieną karalius Abdalachas II, nusižengdamas įprastam diplomatiniam protokolui, su žmona atvyko į Amano oro uostą pasitikti lėktuvu iš Romos atskridusio Popiežiaus ir po trijų dienų jį išlydėjo į Izraelį. Ypatingo svečio garbei nuaidėjo artilerijos pabūklų salvės, pražygiavo karių paradas, buvo atlikti Vatikano ir Jordanijos valstybiniai himnai. Sveikinimo kalboje karalius Abdalachas II pabrėžė, kad visi jordaniečiai – krikščionys ir musulmonai – yra lygūs prieš įstatymą ir kartu „dalijasi atsakomybe už šalies ateities kūrimą“. Monarchas taip pat priminė, kad bendras ištakas turinčių religijų – islamo, krikščionybės ir judaizmo – išpažinėjai, kaip „tikintys į vieną Dievą“, turi pareigą mylėti Visagalį ir vienas kitą, kaip moko visų trijų tikybų šventosios knygos.

Jordanijos karalius priminė popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Šventojoje Žemėje jubiliejiniais 2000-aisiais, kada taip pat buvo daug kalbėta apie visų religijų tikinčiųjų tarpusavio pagarbos reikšmę siekiant taikos. Vėlesni įvykiai, įskaitant dramatišką 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinį išpuolį Jungtinėse Amerikos Valstijose, patvirtino, kad Dievo tarnas Jonas Paulius II buvo teisus. „Provokacijos, skaldančios ambicingos ideologijos atnešė nenusakomų kentėjimų, ir mes turime ryžtingai atmesti tokią pasaulio istorijos eigą, – kalbėjo Abdalachas II. – Čia ir dabar mes turime kurti naują globalų dialogą, kuris remtųsi supratimu ir gera valia.“

Jis pabrėžė turbūt visos tarptautinės bendruomenės pageidavimą, kad popiežiaus Benedikto XVI vizitas suteiktų naujos energijos taikos stiprinimui Artimųjų Rytų regione ir ypač Šventojoje Žemėje. Reikia kurti tokią aplinką regione, kad „kiekviena šeima galėtų džiaugtis palaimingu saugumu, kad nė vienas vaikas nepatirtų smurto ir naikinimo siaubo, kad visos bendruomenės pažintų susitaikymo galią“. Suprantama, Jordanijos karalius ypač nurodė visų arabų troškimą, kad „būtų nutraukta palestiniečių okupacija, kentėjimai ir kad jie atgautų teisėtą laisvės orumą“.

Atsakomojoje kalboje Amano oro uoste pasveikinęs visus Jordanijos gyventojus ir patį karalių Abdalachą II su dešimtosiomis įžengimo į sostą metinėmis Šventasis Tėvas pirmiausia akcentavo savo vizito religinį pobūdį. „Atvykau į Jordaniją kaip piligrimas pagerbti tų šventų vietų, kurios suvaidino svarbų vaidmenį biblinės istorijos įvykiuose“, – kalbėjo Benediktas XVI, nurodydamas į Nebo kalną, iš kurio Mozė žvelgė į Pažadėtąją žemę bei Betaniją prie Jordano upės, kurioje šv. Jonas pakrikštijo savo dievišką misiją pradėjusį Jėzų Kristų. Popiežius džiaugėsi, kad Jordanijos katalikų bendruomenė turi viešas maldos vietas, kas patvirtina, jog šioje arabų šalyje užtikrinta pagarba religijos laisvei, kaip „fundamentaliai žmogaus teisei“. Jis išreiškė viltį, kad tokia teise krikščionių mažumos galės naudotis ir kitose Artimųjų Rytų šalyse, kur, deja, (pavyzdžiui, Saudo Arabijos karalystėje), religijos laisvės dar nėra.

Kalbėdamas apie bendravimą su Jordanijoje vyraujančia musulmonų bendruomene, Šventasis Tėvas pripažino šalies ir pirmiausia karališkosios šeimos nuopelnus dialogo skatinimui „tarp Vakarų ir islamo pasaulio civilizacijų“. Jis priminė, jog būtent „Bendro Žodžio“ iniciatyvos pagrindu pradėjo veiklą Katalikų ir musulmonų forumas, kurio pirmasis seminaras Romoje įvyko praėjusį lapkričio mėnesį. Pabrėžęs ir Jordanijos politines taikos skatinimo, izraeliečių ir palestiniečių konflikto sprendimo pastangas, pabėgėlių svetingą priėmimą, Benediktas XVI linkėjo, kad tai duotų vaisių taikaus sambūvio ir tikro teisingumo įtvirtinimui „visiems, kurie gyvena Artimuosiuose Rytuose“.

Piligriminės kelionės tikslas – maldos ir vilties skatinimas

Jordanijoje Popiežius pirmiausiai aplankė sostinėje Amane veikiančius katalikiškus neįgalių žmonių globos ir socialinės reabilitacijos namus. Į šį socialinį centrą, vadinamą „Regina Pacis“ (Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės), Šventasis Tėvas pirmiausia nuvyko tuoj pat po iškilmingo sutikimo Amano oro uoste, tuo pabrėždamas savo artumą kenčiantiems žmonėms. Benediktą XVI sutiko Jeruzalės lotynų katalikų patriarchas Fuadas Tvalis, kuris yra visos Šventosios Žemės, taigi ir Jordanijos, tikinčiųjų ordinaras, bei globos įstaigą išlaikančios seserys kombonietės.

Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra savotiška išbandymų kupina piligrimystė, kurioje visados pakanka ne tik nerimo ir baimės, bet ir lūkesčių bei vilties, kalbėjo Šventasis Tėvas. „Kai kurie iš jūsų drąsiai kovojate su savo negalia, kiti galbūt skaudžiai išgyvenote visuomenės atstūmimą “, tačiau visi pajutote šių katalikiškų globos namų svetingumą ir norą padėti, pabrėžė Popiežius, džiaugdamasis bažnytinių medicinos įstaigų veiklos sėkme. Pripažindamas, jog kartais sergantiesiems yra sunku įveikti ne tik fizines, bet ir emocines kančias dėl savo neįgalumo, jis pažymėjo, jog patikima parama čia visuomet yra „tikėjimas ir supratimas“, kad Dievas yra šalia. „Dievo besąlygiška meilė, kuri suteikia gyvybę kiekvienam individui, parodo kiekvieno mūsų egzistencijos prasmingumą bet kokiuose išbandymuose“, – sakė Šventasis Tėvas.

Nurodydamas į savosios piligrimystės Šventojoje Žemėje pagrindinius uždavinius, jis pabrėžė vilties ir maldos intenciją prašant Dievo „brangios vienybės ir taikos dovanos“. Tam reikia teisingumo, darnos, užuojautos, atleidimo bei troškimo gyventi bendrystėje. Pasiekti taiką Artimuosiuose Rytuose žmogiškų pastangų nepakanka – tam, kad „mūsų širdys būtų atverstos į Jo tiesą ir Jo planą, skirtą kiekvienam mūsų ir visam pasauliui“, reikia Dievo įsikišimo. Ir kaip tik sergančių žmonių bei neįgaliųjų patyrimas ir liudijimas, jog galima įveikti visus sunkumus norint prasmingai gyventi, drąsina „įsitikinimą, kad kančia gali atnešti pasauliui pasikeitimų į gera“. Baigdamas savo pastabas popiežius Benediktas XVI prašė ligonius kiekvieną dieną melstis už jo piligrimystės Šventojoje Žemėje sėkmę, už širdžių atsivertimą Dievui, už atleidimą, solidarumą ir už vienybę bei taiką visame pasaulyje.

Gegužės 8 dieną Šventasis Tėvas su tradiciniu mandagumo vizitu lankėsi Jordanijos karaliaus rezidencijoje, kur įvyko privatus pokalbis su Abdalachu II ir artimesnė pažintis su monarcho šeima bei kitais artimaisiais ir vyriausybės nariais. Galima priminti, kad ir ankstesni naujųjų laikų Popiežiai, apsilankę Šventojoje Žemėje (Paulius VI – 1964 metais bei Jonas Paulius II – 2000-aisiais) savo vizitus pradėjo nuo draugiškų sutikimų būtent Jordanijoje. Popiežiaus Benedikto XVI vizito proga praėjęs sekmadienis šalyje buvo paskelbtas nedarbo diena. (Islamo šalyse tradiciškai nedarbo dienos yra švenčiamos penktadieniais.)

Religija negali būti ideologinės manipuliacijos objektas

Antrąją vizito dieną Šventasis Tėvas lankėsi senovinėje Mozės atminimo bazilikoje, esančioje ant Nebo kalno, nuo kurio išrinktosios tautos vadas žvelgė į Pažadėtąją žemę. „Mozės atminimas skatina pakelti žvilgsnį, kad galėtume su dėkingumu aprėpti ne tik Dievo praeityje atliktus didžiuosius darbus, bet ir su tikėjimu bei viltimi žvelgti į ateitį, kurią Jis atveria mums ir visam pasauliui, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI toje šventoje vietoje susirinkusiems Bažnyčios hierarchams, Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos nariams ir maldininkams. – Gal kaip pranašui Mozei, taip ir mums nelemta sulaukti galutinio Dievo plano išsipildymo, tačiau turime prisidėti prie jo įgyvendinimo per gautą pašaukimą.“

Maldingai pasigėrėjęs atsivėrusiu vaizdu į Šventąją Žemę, kurioje, skirtingai nei Mozė, jis po poros dienų turėjo lankytis, Popiežius nuvyko į istorinį Madabos miestą. Iš šio miesto kilusio dabartinio Jeruzalės lotynų katalikų arkivyskupo F. Tvalio sprendimu ten pradėtas statyti naujas krikščionių universitetas. Jo kertinį akmenį gegužės 9 dieną palaimino Benediktas XVI. Savo mokyme nuolat iškeldamas mokslo santykių su tikėjimu bei etikos nuostatomis svarbą, Šventasis Tėvas ir dabar nepraleido progos apie tai pakalbėti: „Mokslas ir technologija suteikia didelę naudą visuomenei, daug prisideda prie žmonių gyvenimo pažangos. Tačiau mokslai turi savo ribas, nes jie neįstengia atsakyti į visus klausimus apie žmoniją ir jos egzistenciją. Dėl to mokslui reikia vadovauti etinės išminties teikiama šviesa“. Religija ir etinė išmintis, kurios gali atsakyti į žmogaus sielai rūpimus klausimus apie gyvenimo prasmę, turi užimti svarbią vietą intelekto formavime. Todėl katalikiški universitetai, kuriuose tikėjimas ir mokslo studijos yra darniai susietos, duoda didžiulę naudą visuomenei, sakė Benediktas XVI, pripažindamas naujos aukštosios mokyklos kūrėjų iniciatyvos reikšmę.

Iš Madabos popiežius Benediktas XVI sugrįžo į sostinę Amaną, apsilankė  didžiausioje Jordanijos musulmonų mečetėje. Šie islamų maldos namai, inauguruoti 2006 metais, buvo pastatyti nuo 1952 iki 1999 metų valdžiusio karaliaus Huseino garbei ir juose telpa daugiau kaip 6 tūkstančiai maldininkų. Mečetėje Šventasis Tėvas susitiko su Jordanijos musulmonų dvasiniais vadovais, diplomatais ir šalies aukštųjų mokyklų rektoriais. Savo kalboje pripažinęs neišvengiamą įtampą santykiuose tarp skirtingų tikybų išpažinėjų, Popiežius ragino nepasiduoti manipuliacijoms ir ieškoti sąlyčio taškų. Tikroji nesutarimų priežastis yra ne pats tikėjimas, bet „ideologinė manipuliacija religija ir politiniai tikslai“, pabrėžė Benediktas XVI. Šios kontroversijos stiprina religijos priešininkų, ateistų pozicijas, nes jie, apeidami ar bandydami nuslėpti žmogiškąjį ribotumą, bando kaltinti pačią religiją.

Tokioje situacijoje, kai religijos oponentai siekia nutildyti ne tik jos balsą, bet ir pakeisti „savo balsu“, tikinčiųjų ištikimybė saviems principams yra ypač aktuali. Krikščionys ir musulmonai, pripažindami nelengvą savo santykių istorinę praeitį, turi kartu siekti, kad pasaulyje būtų pripažintas tikėjimo liudijimo gėris ir teisingumas. Šventojo Tėvo įsitikinimu, ypač svarbu atskleisti „proto potencialą“ religijoje, kuris yra reikšminga Dievo dovana. „Tikėjimas nesusilpnina proto, bet leidžia jam žvelgti dar plačiau, išvengiant egoizmo perlenkimų, ribotumo absoliutizavimo, leidžia atsidėti visos visuomenės tarnystei“, – sakė Popiežius.

Baigiamasis tos dienos renginys buvo Šventojo Tėvo vadovauti Mišparai vietinėje Šv. Jurgio melkitų katedroje. Pamaldose dalyvavo visų apeigų katalikų ir stačiatikių hierarchai, kunigai, vienuolijų nariai ir narės, seminaristai ir bažnytinių sąjūdžių atstovai. Benediktas XVI savo kalboje iškėlė Rytų Bažnyčių dvasinį paveldą, jų glaudų ryšį su senuoju Antiochijos patriarchatu. Popiežius pagyrė Jordanijos krikščionių bendruomenes už kultūros vystymo ir artimo meilės darbus: pabėgėlių šalpą, švietimą, medicininę pagalbą. „Tai nuostabus vilties ženklas visuomenei, aiškiai matomas ir už krikščioniškų bendruomenių ribų“, kas ypač svarbu, pavyzdžiui, Šventoje Žemėje, kur Kristaus išpažinėjų mažuma gali esmingai prisidėti prie bendrojo gėrio ir taikos kūrimo.

Tvirta šeima – brangus krikščioniškas paveldas

Dešimtys tūkstančių maldininkų rinkosi į kulminacinį Šventojo Tėvo vizito Jordanijoje įvykį – Amano stadione vadovautas 5-ojo Velykų sekmadienio šv. Mišias. Pamaldų pradžioje gana ilgoje sveikinimo kalboje Jeruzalės lotynų patriarchas F. Tvalis išsamiai apžvelgė Jordanijos tikinčiųjų bendruomenės veiklą. Pagal prieš Benedikto XVI vizitą paskelbtus statistinius duomenis, Jordanijoje yra apie 110 tūkstančių katalikų, kurie suskirstyti į tris vyskupijas su 64 parapijomis. Sielovadoje darbuojasi keturi vyskupai, 103 kunigai, 9 broliai vienuoliai ir 250 seserų vienuolių. Kunigystei ruošiasi septyni seminaristai. Katalikų Bažnyčia Jordanijoje išlaiko 97 pradines ir 26 vidurines mokyklas, dvi ligonines ir penkis socialinės pagalbos bei labdaros centrus. Patriarchas F. Tvalis priminė, kad Jordanijos katalikų skaičius dabar trečdaliu padidėjo dėl gausių pabėgėlių iš kaimyninio Irako, kurių sielovada taip pat rūpinasi Jeruzalės patriarchatas.

Popiežius sakytoje šv. Mišių homilijoje priminė vizito į Šventąją Žemę piligriminį tikslą. „Ilgai troškau, būdamas apaštalo šv. Petro įpėdiniu, atvykti pas jus kaip prisikėlusio Išganytojo  liudytojas ir padrąsinti, kad liktumėte ištikimais tikėjimui, vilčiai ir meilei“, – kalbėjo Benediktas XVI. Jis taip pat pabrėžė, kad Šventosios Žemės krikščionys turi išlaikyti tūkstantmetes bažnytinio gyvenimo tradicijas, kurios juos sieja su pirmųjų apaštalų laikais. Šventasis Tėvas patikino, kad jam yra gerai žinomi šio regiono tikinčiųjų sunkumai, kuriuos sukelia konfliktinė Artimųjų Rytų situacija. Bet tuo svarbiau yra išlaikyti sukauptą dvasinį paveldą, kuris lieka vertingiausia atrama šių iššūkių akivaizdoje.

Šiuo atžvilgiu ypatingą reikšmę turi tradicinės šeimos vertybės, kurios buvo apmąstytos šiemet Jeruzalės patriarchate paskelbtais Šeimos metais. „Tvirtos Šventosios Žemės krikščioniškos šeimos yra brangus ankstesnių kartų palikimas, – kalbėjo Popiežius. – Dabarties šeimos tebūna ištikimos šiam didžiam paveldui ir tegul nepritrūksta jo saugant materialinius ir moralinius turtus.“ Šventasis Tėvas dalį homilijos skyrė moters pašaukimo, orumo ir misijos šeimos bei visuomenės gyvenime aptarimui. Šventosios Žemės Bažnyčia, liudydama išskirtinę pagarbą moteriai ir gindama jos prigimtinį orumą, gali iš esmės prisidėti prie žmogiškos kultūros sklaidos ir „meilės civilizacijos“ kūrimo, sakė Benediktas XVI. Jis meldė Švč. Mergelės Marijos užtarimo, kuri yra aukščiausias moteriško liudijimo pavyzdys, kad ji globotų visas Šventosios Žemės šeimas ir padėtų joms tapti tikromis „maldos ir meilės mokyklomis“.

Baigdamas vizitą Jordanijoje, gegužės 10-osios pavakarę Šventasis Tėvas aplankė Betanijos vietovę prie Jordano upės, kurioje buvo pakrikštytas Jėzus Kristus. Toje vietoje dabar pradėtos statyti katalikų ir melkitų bažnyčios, kurių kertinius akmenis palaimino atvykęs Popiežius. Ceremonijoje dalyvavo ir pats Jordanijos karalius Abdalachas II su karaliene Ranija bei musulmonų aukšti dvasininkai. Kreipdamasis į susirinkusiuosius Šventasis Tėvas pastebėjo, jog visos Bažnyčios „kertiniu akmeniu“ yra pats Kristus, nes Bažnyčia ant Jo pastatyta, Juo remiasi ir negali būti nuo Jo atskirta. Drauge su Kristumi ir visi Bažnyčios nariai yra „gyvieji akmenys“, iš kurių pastatytame dvasiniame pastate gyvena Dievas.

Svarbiausias Bažnyčios narystės ženklas – krikštas – taip pat mus sieja su Kristumi, kuris kartu su nusidėjėliais buvo pakrikštytas Jordano upėje. „Savuoju krikštu Išganytojas davė pranašišką ženklą, kad Jo kančia, mirtis ir prisikėlimas nuplaus žmonių nuodėmes“, – kalbėjo Popiežius. Jis pažymėjo, kad ir pati Jordano upė yra „krikšto ženklas, primenantis, jog nuplauti vandeniu mes tapome Jėzaus šeimos nariais“.

(Apsilankymas Betanijoje, Viešpaties krikšto vietoje, buvo paskutinis Benedikto XVI vizito Jordanijos karalystėje įvykis. Gegužės 11 dieną iškilmingai išlydėtas jis tęsia kelionę Izraelyje. Apie kitus Šventojo Tėvo piligrimystės susitikimus bus rašoma penktadienio  numeryje.)

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija